Lapkričio 24 d. prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, vyko pilietinė akcija, kuria išreikštas protestas prieš Astravo atominės elektrinės statybas šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos sienos. Pilietinę akciją inicijavo ir joje dalyvavo Belgijos lietuvių bendruomenės atstovai, prie jų prisijungė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Lapkričio 24-ąją protesto akcija prieš Astravo jėgainės statybas rengta ir Vilniuje.
Pilietinės akcijos dalyviai prie Europos Parlamento Briuselyje iškėlė plakatus, užsidėjo respiratorius – reikalauta stabdyti nesaugios atominės elektrinės Astrave statybas, kuriose jau užfiksuota ne viena avarija. Lapkričio 24 d., Belgijos sostinėje vyko penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame be ES šalių vadovų dalyvavo ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras V. Makejus. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka į Belgijos sostinę neatvyko, nors buvo kviečiamas.
„Černobylis parodė, kad branduolinių avarijų atveju jokių sienų tarp valstybių nėra ir negali būti. Šiandien statomos Astravo atominės elektrinės grėsmė yra taip arti Lietuvos ir Europos Sąjungos, kad nebeužtenka apie tai kalbėti tik politikams. Dėl to mes susirinkome į protesto akciją. Kaip žinome, Baltarusija yra įpratusi slėpti informaciją apie įvairius incidentus ir nelaimes – tai dar viena priežastis, kodėl jėgainė Astrave negali pradėti veikti, ir ES turėtų nedelsiant imtis veiksmų. Kitaip pasekmės gali būti neprognozuojamos“, – sakė protesto akcijos dalyvis, Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos narys Laurynas Gerikas.
Jo teigimu, nėra normalu, kai atominės statybose krenta 330 tonų būsimo reaktoriaus korpusai arba juos vežant kliudomi elektros stulpai. „Lygiai taip pat nėra normalu, kai vadinamus jėgainės streso testus kartu su draugiškomis rusiškomis bendrovėmis atlieka pati Baltarusija, o po to „leidžia“ Briuseliui ir Europos Sąjungai susipažinti su rezultatais. Tai parodija“, – sako L. Gerikas.
Europos Parlamento narys P. Auštrevičius pabrėžia, kad ES visose savo derybose su Baltarusija turi vadovautis vienu principu – Astravas pirmiausia. „Kaip Astravo grupės Europos Parlamente steigėjas jau sakiau ir galiu tik pakartoti – ES padarė klaidą į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą kviesdama A. Lukašenką. Baltarusijai nerūpi tarptautiniai saugumo standartai, o švelni ES retorika neduoda rezultatų“, – sako P. Auštrevičius. EP nario teigimu, Lietuva artėjant viršūnių susitikimui Briuselyje galėjo ir privalėjo parengti atskirą deklaraciją dėl Baltarusijos, joje tiksliai suformuluoti sąlygas dėl Astravo. „Tai buvo proga pristatyti atskirą Lietuvos poziciją ir suburti jos rėmėjus, jei reikia, blokuoti patį ES partnerystės su Baltarusija susitarimą“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
Juk Astravo grėsmė yra tokia pati Baltarusijai ir Lietuvai, tokiu principu derėjo ir dera vadovautis sprendžiant Astravo AE keliamos grėsmės klausimą. Juk dėl Baltarusijos atstūmimo didžia dalimi ir atsirado Astrovo AE statyba. Taigi uždarant Visagino AE buvo būtina veikti kartu su Baltarusija dėl naujo reaktoriaus statybos jame. Čia yra nemaža dalis ir Auštrevičiaus kaip derybininko kaltės, kad nebuvo kartu su Baltarusija sprendžiama dėl naujos AE statybos Visagine, kad tuo Baltarusija buvo stumiama į Rusijos glėbį. Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarais klausimas yra techninis ir jis negalėjo būti kliūtimi naują AE statyti Visagine kartu su Baltarusija. Dabar ir vėl Auštrevičius siūlo Lietuvai vienai blokuoti ES partnerystės su Baltarusija susitarimą, kuriuo Baltarusija vėl būtų pastūmėta į Rusijos glėbį. Visiškas neišmanymas politikoje, atstovavimas greičiau Lenkijos kresų ir Rusijos politikai, o ne Lietuvos interesams.