Valdovų rūmuose vykusiame Kalbos vakare, skirtame Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metams, įteikta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija.
2025 metų laimėtoja – dr. Tatjana Vologdina, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė. Ji apdovanota už reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos ir kultūros sklaidą bei akademinių ir kultūrinių papročių puoselėjimą užsienyje.
Premijos įteikimo iškilmėse kalbėjo Seimo Lituanistikos papročių ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Valdas Rakutis.
„Felicijos Bortkevičienės premija primena, kad lietuvių kalbos laisvė nėra savaime suprantama – ją reikia nuolat saugoti ir stiprinti.
Dr. Tatjana Vologdina savo atkakliu ir neatlygintinu darbu už Lietuvos ribų įrodo, kad lituanistika gali būti gyva, šiuolaikiška ir atvira pasauliui.
Ji yra tikra lietuvių kalbos ambasadorė, kurios veikla reikšmingai prisideda prie mūsų kultūros prestižo sklaidos tarptautinėje erdvėje,“ – pabrėžė politikas.
Atsiimdama apdovanojimą laimėtoja dr. Tatjana Vologdina sakė, kad lituanistikos sklaida užsienyje yra ne tik darbas, bet ir pašaukimas: „Mano darbo pagrindas – iš pašaukimo. Mano širdis auga tuomet, kai mano studentai tampa tikrais Lietuvos patriotais, kai užsikrečia lietuvybe.“
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros rengėjos Felicijos Bortkevičienės (1873–1945 m.) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms. Premiją skiria Seimo Lituanistikos papročių ir paveldo įprasminimo komisija.
Daugiau renginio akimirkų rasite čia.
tv3.lt/naujiena/lietuva/prokuroras-praso-isteisinti-alina-lauciene-del-kurstymo-pries-rusakalbius-n1475189?recombee_recomm_id=5583b4d9b5e50dd31019ed292fff2069
Pavyzdžiui, M. Albright apibrėžia fašizmą kaip kraštutinių autoritarizmo ir nepakantumo kitokiam požiūriui derinį, kuris gali vystytis ir demokratinėse visuomenėse. Be to, anot jos, vienas iš fašizmo bruožų – manipuliavimas žmonių nesaugumo jausmu ir tai daroma skaldant visuomenę, kuriant „mes prieš juos“ mentalitetą. Gerai pagalvokite ir įsitikinsite, kad tame kelyje Lietuva jau yra nuėjusi nemažą kelią. Dabar – naujas išpuolis prieš pamatines Konstitucijos saugomas demokratinės valstybės vertybes, konkrečiai – žodžio laisvę. Mūsų be galo primityvioje viešojoje erdvėje vyksta tik kaimo lygio rietenos ir niekam nerūpi svarbiausi dalykai, tačiau turime suvokti, kad demokratija yra trapi. Ji egzistuoja tik tada, kai piliečiams rūpi dėl jos kovoti. Ar miniai tai rūpi? Akivaizdu, kad ne, bet tie, kurie dar sugeba kritiškai mąstyti ir turi akis, jau mato stipriai sueižėjusi Lietuvos demokratijos fasadą.
Valstybės vardu vykdomas susidorojimas su žmogumi, kuris ne tik laikosi įstatymų, bet dar rodo ir pilietinį aktyvumą, atskleidžia visuomenės ydas. Bet nei “kultūrininkai”, nei “laisvo žodžio” L R T šito puolimo nepastebi ir niekaip nereaguoja. Įdomu kieno pavedimu veikė prokuratūra ir teismai.
Šiandieninėje Lietuvoje Kudirka ir Basanavičius sėdėtų kalejime už lietuvybės puoselėjimą ir kovą su rusifikacija.