Valstybės kontrolė atliko Seimo nutarimu pavestą valstybinį auditą ir įvertino viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos.
„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas. Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta – nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą – gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Dirbančiųjų socialinių garantijų užtikrinimo rizikos
Auditas parodė, jog LRT nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. Darbuotojų atranka vykdoma pagal LRT nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atranka gali būti netaikoma. 2021–2024 m. pagal šią išimtį buvo priimta 113, arba 38 proc. nuolatinių LRT darbuotojų. Be to, nustatyta, kad atrankos procesas nėra tinkamai dokumentuojamas. Auditoriai konstatuoja, jog taikant tvarkoje numatytas išimtis nesudaromos sąlygos pretenduoti daugiau kandidatų, o atrankos vykdymo nedokumentuojant, neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas.
Audito ataskaitoje pažymima, jog taip pat trūksta tvarkos, kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį. LRT 2024 m. pabaigoje dirbo 661 darbuotojas. 2021–2024 m. laikotarpiu kasmet buvo pasirašoma nuo 1 027 iki 1 638 autorinių ir nuo 126 iki 329 individualios veiklos sutarčių su fiziniais (etatiniais ir neetatiniais asmenimis) įvairioms užduotims atlikti. Jų skaičius ypač išaugo 2024 m.
„Tokia sutarčių praktika palankesnė darbdaviui nei darbuotojui – įstaiga sutaupo, tačiau žmogus praranda galimybę turėti darbdavio siūlomas naudas ir socialines garantijas pilna apimtimi, pavyzdžiui kasmetinės atostogos ar nedarbo draudimą. Galiausiai – neužtikrinamas stabilumas. LRT turėtų tam skirti didelį dėmesį. Siekiant užtikrinti, kad autorinės ir paslaugų sutartys nebūtų sudaromos, kai savo esme tai yra darbo santykiai, įsivertinti augantį šių sutarčių skaičių bei pagal tai nustatyti realų darbuotojų poreikį ir pakeisti esamą praktiką. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė rekomendavo LRT atsisakyti taikomų darbuotojų atrankos išimčių, dokumentuoti jų atrankos procesą. Svarbu paminėti, jog LRT atlygio principus, struktūrą, darbo apmokėjimo formas ir dydžius, papildomo apmokėjimo ir priemokų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LRT atlygio politika. LRT tarybos narių ir komitetų narių darbo užmokestį nustato pati Taryba. Kadangi LRT veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, auditorių nuomone, visų LRT darbuotojų bei Tarybos narių apmokėjimo už darbą principai turėtų būti nustatyti LRT įstatyme, o to dabar nėra.
Nepakankamas turinio prieinamumas žmonėms su negalia ir neatlygintinos informacijos skleidėjams, kartojimų problema
Vis dar nepakankamas LRT radijo ir TV programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos ar regos negalią. LRT įstatyme numatyta, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Tačiau 2021–2024 m. šių programų procentas išaugo vos 1,03 proc. punkto (nuo 12,67 iki 13,70 proc.) ir nesiekė 5 proc. augimo kasmetiki bus pasiekta 50 proc. Programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą 2024 m. nesiekė bent 1 proc. augimo iki bus pasiekta 20 proc. mėnesio transliavimo laiko riba. Siekiant, kad būtų užtikrintas programų prieinamumas, Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti programų su lietuviškais subtitrais ir verčiamų į lietuvių gestų kalbą, metinius rodiklius ir jų įgyvendinimo grafiką.
Nuo 2015 m. LRT programose reklama ir komerciniai pranešimai draudžiami, tačiau leidžiama skelbti informaciją kultūrine, socialine ir šviečiamąja tematika (mokamą arba nemokamą). Auditas rodo, jog LRT skelbiamos informacijos už užmokestį kiekis išaugo beveik 44 proc., o pajamos už televizijoje skleidžiamus pranešimus išaugo 55 proc. (nuo 0,98 mln. iki 1,52 mln. Eur). LRT kasmet nepanaudoja komercinės veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. Eur 2021 m. iki 796,4 tūkst. Eur 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. Eur. Auditorių vertinimu, nacionalinio transliuotojo misiją labiau atlieptų daugiau neatlygintinai skelbiamų pranešimų šviečiamąja, kultūrine ir socialine tematika, todėl LRT administracijai rekomendavo apibrėžti nemokamos kultūrinės informacijos skleidimo kriterijus ir jai skirti daugiau eterio laiko.
Nors pakartojamų laidų mažėja, auditorių teigimu, per dideli kartojimai LRT Plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei: LRT Plius kartojimai sudarė net 56,4 proc. savaitinio laiko (siekiamybė – ne daugiau kaip 20-30 proc.). Iš visų 6 LRT programų kartojamos nebuvo tik LRT Opus laidos. Auditorių teigimu, būtina užtikrinti turinio įvairovę siekiant pritraukti įvairias visuomenės grupes, skatinti vietos kūrėjus.
Programų ir kitų viešųjų pirkimų skaidrumo stoka
Vienas svarbiausių audito pastebėjimų – dėl pirkimų reglamentavimo ir priežiūros: trūkumų nustatyta 4-iuose (iš 12 vertintų) viešuosiuose pirkimuose ir visuose 12-oje (iš 12 pasirinktų vertinti) programų pirkimų. 2024 m. 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra finansinė vertė 12,74 mln. Eur arba 53 proc. visų pirkimų sumos. Turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.
Siekiant užtikrinti, kad programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir ekonomiškai, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti pirkimų organizavimo vidaus kontrolę užtikrinant, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti ir nesikartotų ateityje, o LR Vyriausybei – patikslinti Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų vertinimo ir atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų tiekėją, taikymo.
LRT tarybos vykdoma priežiūra turi būti sustiprinta
Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad LRT taryba turi daugiau dėmesio skirti LRT veiklos priežiūrai, tikslingiau panaudodama jai suteikiamus įgaliojimus. Taip pat kasmet atlikti savo veiklos analizę siekiant nustatyti kompetencijas, reikalingas priimamų sprendimų kokybei užtikrinti. Valstybės kontrolė LRT tarybai pateikė rekomendaciją patikslinti nepriklausomų narių ir Tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau. Auditorių nuomone, didesnis nepriklausomų narių dalyvavimas sustiprintų sprendimų priėmimo kokybę ir atlieptų gerąją įmonių valdysenos praktiką.
Svarbu pažymėti, jog atliekant auditą LRT taisė pastebėtus neatitikimus ir nemažai teigiamų pokyčių įvyko jau audito proceso metu programų prieinamumo didinimo, darbuotojų atrankų ir viešųjų pirkimų dokumentavimo bei skaidrinimo srityse.
Siekiant užtikrinti LRT veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir ekonomiškumą, Valstybės kontrolė pateikė siūlymus Vyriausybei, Kultūros ministerijai, LRT tarybai ir LRT administracijai.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
