Seimui pristatyti Seimo nutarimų projektai dėl trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo devyneriems metams Konstitucinio Teismo teisėju skirti Haroldą Šinkūną, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas – Julių Sabatauską, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas siūlo skirti Artūrą Driuką.
Haroldas Šinkūnas
Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pažymėjo, kad prof. dr. H. Šinkūnas yra plačiai žinomas ir vertinamas teisės mokslininkas, kurio pagrindinė mokslo interesų sritis yra konstitucinė teisė ir jos atskiri institutai, tokie kaip konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai, teismų veiklos teisinis reguliavimas ir teisėjų nepriklausomumas bei kiti.
Kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus H. Šinkūnas sakė, kad Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, nėra vien tik tam tikrų normų ir principų rinkinys, ji išreiškia tautos, kaip pilietinės bendruomenės, pamatines vertybes, jas įsitvirtina ir gina. Pasak jo, šia prasme Konstitucija gali būti suvokta kaip vertybių sistema.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė D. Bublienė tvirtino, kad A. Driuko pasirinkimą lėmė išskirtinai aukšta kandidato profesinė kompetencija, nepriekaištinga reputacija, gyvenimiška branda ir išmintis, nuolatinis pačių aukščiausių profesinių standartų siekis, pripažinimas ir neabejotinas autoritetas tiek akademinėje, tiek teisės praktikų bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje.
Artūras Driukas
Kandidatas A. Driukas savo kalboje teigė, kad Konstitucinis Teismas sukūrė labai autoritetingą konstitucinę doktriną, oficialią konstitucinę doktriną ir jos atskiras dalis, išplėtota ir žmogaus teisių konstitucinė doktrina, ir teisinės valstybės konstitucinė doktrina, ir ta pati šeimos sampratos, ir teismų bei teisėjų nepriklausomumo, ir teismo precedento. Pasak jo, visa tai ateinantiems rotuojamiems teisėjams į Konstitucinį Teismą yra didžiulė parama, didžiuliai šaltiniai ir palengvina darbą, todėl šis iššūkis jam atrodo įveikiamas.
„Koks bebūtų svarbus teismo sprendimas ir teisingumo įgyvendinimo aktas, man mieliausias yra šalių taikos susitarimas. Aš labai sveikinu tuos, kurie prisideda prie taikos siekimo, nes svarbiausia yra, kad teisingumo akte būtų suformuluota taisyklė. Tai yra labai svarbu, be jokios abejonės, ateities byloms, tačiau svarbiausia visgi, kai žmonės sugeba peržengti per save ir pasiekti taikų susitarimą. Mediacija, įdirbis, kurį reikia vis dar plėtoti, labai svarbus įrankis kaip alternatyva teisminiams procesams, ginčams ir kartu padedanti kelti bylinėjimosi kultūrą“, – teigė pretendentas.
Julius Sabatauskas
Seimo Pirmininkas J. Olekas, pristatydamas J. Sabatausko kandidatūrą, pabrėžė, kad visas siūlomo kandidato darbas susijęs su teisėkūra ir apima įstatymų atitikimo Konstitucijai analizę, kas yra esminė Konstitucinio Teismo funkcija. „J. Sabatauskas yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis ilgalaikę patirtį teisėkūros procese, gebantis nepriklausomai vertinti konstitucinės teisės klausimus ir atitinka užsienio šalių praktikos standartus.
J. Sabatauskas išreiškė pasiryžimą ir pasirengimą prisidėti prie Konstitucinio Teismo misijos įgyvendinimo: užtikrinti teistinės valstybės principų laikymąsi, konstitucinės tvarkos stabilumą, žmogaus teisių apsaugą mūsų valstybėje.
Kandidatams atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Skačiau, kad J. Sabatauskas kartu su kitais Socialdemokratų partijos atstovais ( Oleku, Budbergyte, Šakaliene, Popoviene, Sysu) yra 2018 metais registruoto Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr.XIIIP 1696 rengėjas. Keletas ištraukų iš šio projekto:
“5 straipsnis. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais
1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą: turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į šios savivaldybės teritorijoje esančius viešojo administravimo subjektus ir (ar) jų padalinius.
6 straipsnis. Informacijos ir pirminės teisinės pagalbos teikimas tautinės mažumos kalba
Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, savivaldybės institucijų teikiama vieša informacija ir pirminė teisinė pagalba, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti greta valstybinės kalbos teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.
7 straipsnis. Teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba
1. Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti užrašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
2. Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro mažiau negu 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti užrašomi ir tos tautinės mažumos kalba, jeigu tokiam sprendimui pritaria šios seniūnijos aptarnaujamos teritorijos vietos gyventojų apklausoje sudalyvavusių asmenų dauguma….”
e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4c2a4650125111e88a05839ea3846d8e?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=282d7014-832d-4da1-8987-87a3e19832ee
Manau, šis įstatymo projektas galimai beveik sutampa su Tomaševskio partijos atstovų Seime teikto Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr.XIIP-2242 nuostatomis. Tad ko galima tikėtis iš Sabatausko, jei jis bus paskirtas Konstitucinio teismo teisėju?
Tikrai. Labai apmaudu. Kaip tai dera su Valstybinės kalbos įstatymu?
Dėl Sabatausko – aš PRIEŠ.
Nesigirdėjo, kad Sabatauskas būdamas Seimo nariu būtų sublizgėjęs teisės išmanumu. Antai, dvišalė 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija kultūros valdymo, ypač kalbos teisių srityje, sutartis akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai (10 ir 14 str. ). Ji yra terminuota ir nuo 2009 metų Lietuva galėjo vienašališkai jos netęsti, tačiau Sabatauskas su socdemais jos termino netęsimo klausimo nei kėlė Seime, nei kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar sutartis neprieštarauja Konstitucijai dėl ja perleistos lietuvių valstybinės kalbos kaip suverenumo dalies teisės Lenkijos valstybei. Tai kaip jo tokį elgėsį suprasti ir pateisinti. Gal čia ir yra tas “nuopelnas”, dėl kurio Seimas siūlo jį į KT teisėjus?