Lietuvos ir visos ES gyventojai tikisi didesnio Sąjungos vaidmens ginant savo piliečius nuo pasaulinių krizių ir saugumo pavojų, rodo naujausia Eurobarometro apklausa.
Svarbesnio ES vaidmens šioje srityje norėtų keturi iš penkių (80 proc.) Lietuvos gyventojų ir 68 proc. visos ES piliečių. Tiek lietuviai (84 proc.), tiek visos ES gyventojai (77 proc.) įsitikinę, kad ES reikia daugiau priemonių, kad galėtų spręsti dabartinius pasaulinius iššūkius. Devyni iš dešimties europiečių ir lietuvių ragina ES valstybes nares būti vieningesnes ir juos spręsti kartu.
Apklaustųjų manymu, siekdama sustiprinti savo pozicijas pasaulyje ir spręsti dabartines politines bei ekonomines problemas, ES turi daugiausiai dėmesio skirti gynybai ir saugumui (37 proc.) bei konkurencingumui, ekonomikai ir pramonei (32 proc.).
Gynyba ir saugumas
Lietuvos gyventojai gynybą ir saugumą išskiria kur kas labiau – 54 proc., o greta konkurencingumo (29 proc.) taip pat nurodo energetinę nepriklausomybę (27 proc.), užsienio santykius ir diplomatiją (26 proc.) bei ES plėtrą ir santykius su kaimynais (24 proc.).
Kas antras Lietuvos gyventojas (50 proc.) norėtų, kad Europos Parlamentas savo veikloje pirmenybę teiktų ES gynybai ir saugumui (visoje ES – 34 proc.), 48 proc. nurodo paramą ekonomikai ir darbo vietoms (visoje ES – 30 proc.), 44 proc. – kovai su skurdu ir socialine atskirtimi (visoje ES – 31 proc.).
Savo ruožtu visos ES gyventojai kaip pirmenybę nurodo infliaciją, kylančias kainas ir pragyvenimo lygį (41 proc.).
Beveik keturi iš penkių europiečių (78 proc.) ir 83 proc. Lietuvos gyventojų nurodo, kad ateityje vis daugiau projektų pirmenybinėse srityse turėtų būti finansuojami kartu visos ES, o ne atskirų valstybių.
Be to, 85 proc. ES gyventojų (87 proc. Lietuvoje) sutinka, kad lėšų skyrimas ES valstybėms turėtų būti siejamas su jų teisinės valstybės ir demokratinių principų laikymusi.
Beveik keturi iš penkių Lietuvos gyventojų (78 proc.) ir kiek mažiau visos ES piliečių (73 proc.) sutinka, kad ES būsimame septynerių metų biudžete 2028–2034 m. turėtų naujų pajamų šaltinių ir jis būtų mažiau priklausomas nuo valstybių įnašų.
„ES piliečiai nori, kad Europa sutelktų dėmesį į saugumą ir ekonomiką. Jie tikisi iš ES stabilumo ir stipraus bei vieningo Europos balso šiandienos neapibrėžtame pasaulyje.
Todėl mūsų pirmenybės ir kitas daugiametis ES biudžetas turi leisti Sąjungai spręsti naujas geopolitines naujienas. Parlamentas įsiklausė, todėl dabar turime vykdyti savo žodžius, investuoti į tai, kas svarbu, ir pristatyti rezultatus savo piliečiams“, – sako Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola.
ES veiksmai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui
Lietuvos gyventojai kiek rečiau nei visos ES (atitinkamai 67 proc. ir 72 proc.) nurodo, kad ES veiksmai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui, tačiau du trečdaliai (66 proc.) vertina jų poveikį teigiamai. Visoje ES teigiamai Sąjungos veiksmus vertina 50 proc. apklaustųjų.
Beveik trys iš keturių ES gyventojų (73 proc.) sako, kad jų šaliai yra naudinga būti ES nare. Lietuvoje taip manančių dar daugiau – 87 proc. Pagrindinės apklaustųjų Lietuvoje nurodytos priežastys yra ekonomikos augimas (45 proc.), indėlis į taikos palaikymą ir saugumo stiprinimą (44 proc.) ir naujos darbo galimybės (43 proc.).
Eurobarometro apklausa rodo, kad lietuviai palankiau nei visos ES gyventojai vertina tai, kaip klostosi reikalai Sąjungoje ir jų valstybėje, bei turi didesnius lūkesčius dėl gyvenimo lygio pokyčio per artimiausius penkerius metus.
Tuo, kaip reikalai klostosi ES ir savo valstybėje patenkinti 52 proc.Lietuvos gyventojų (visoje ES atitinkamai 42 proc. ir 37 proc.).
Beveik trys iš dešimties (28 proc.) Lietuvoje tikisi, kad per artimiausius penkerius metus jų pragyvenimo lygis pakils (visoje ES – 15 proc.). Paklausti, ar labiau teigiamai vertina ES ateitį, teigiamai atsakė 73 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES – 66 proc.).
Agentūros „Verian“ vykdyta apklausa
Šią apklausą agentūra „Verian“ Europos Parlamento užsakymu vykdė 2025 m. gegužės 5–29 d. visose 27-iose ES valstybėse. Apklaustieji buvo apklausiami per individualius pokalbius, o kai kuriose valstybėse (Danijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Švedijoje) papildomai per pokalbius vaizdinio ryšio priemonėmis.
Iš viso apklausta 26410 ES gyventojų. Bendri ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.
Komunistų propaganda pasieki savo – europiečiai ir prisivežti specialistai iš AfroAzijos nori naujos Tarybų sąjungos.
Palyginai. Prie komunistų net į Lenkiją be kgb leidimo buvo neįmanoma išvažiuoti!
Iš Kinijos išvažiuoja – ar tai reiškia, kad Kinija ne komunistinė ?
Nepatikėsite! Nuo jūsų tai slepia: aiškėja, kas už visų tų “faktčekerių” #audriusnakas:
youtube.com/watch?v=t6Pf8K7cv6I
Nick Fuentes EXPOSES Charlie Kirk’s Turning Point $80M AIPAC Donor Machine:
youtube.com/watch?v=si-2MIWaqF8
Taigi žmonių, ypač Lietuvos, nuomonė apie ES yra gera, taip kad bambėjimai “ant Briuselio” bergždi…
Taigi, jei jums ES centralizavimas ir Didysis perkrovimas patinka, tai viskas tvarkoj, o jei ne, tai jūsų nuomonė yra bambėjimas. Tokia ta įvairovė ir įtraukumas.
Jokio “centalizavimo” nėra – ES šalys bendrina savo galių naudojimo valdymą, kiekvienai išlaikant jas savo teisiniame priklausyme. Tas išorės jėgų, ypač didžiųjų jos subjektų, suprantama, nesiutinti negali. Juk tai tvari kūryba demokratijos principų ribose.
Centralizuotas perteklinio kiekio nepatikrintų kovido skiepų nupirkimas. Centralizuotas prievartinis imigrantų įvežimas. Centralizuotas prievartinis sodomijos įteisinimas ir propaganda. Centralizuotas, prieštaraujantis konstitucijai reikalavimas parduoti žemę ne piliečiams. Neteisėtas centrinės ES valdžios kišimasis į šalių rinkimus.
Čia ne centalizuotas, o bendrai atliekamas, vykdomas, kai tai naudingiau šalims, kai solidarizuotis reikalinga – yra. Gal skirtinos šios sąvokos.
Kuo Lietuvai naudingas perteklinio kiekio nepatikrintų kovido skiepų nupirkimas ? imigrantų privežimas ?sodomijos įteisinimas ir propaganda ? prieštaraujantis konstitucijai pardavimas žemės ne piliečiams ?
Objektyvių duomenų iš už tai atsakingų asmenų ar tas sritis kontroliuojančių institucijų viešai nepateikta, tai tuščia apie tai kalbėti.
Centrinė ES valdžia nupirko perteklinį kiekį (nepatikrintų) skiepų visai ES, šalis paskandinę skolose. Privalomos imigrantų kvotos – skelbta oficialiai. Ir skelbta kokios baudos valstybėms už nevykdymą. Valdžia priėmė įstatymus, prieštaraujančius konstitucijai, leidžiančius Lietuvos žemę pirkti užsienio asmenims ir įmonėms. Valdžios argumentas buvo, kad to reikalauja ES valdžia. Žmonės, bandę šią konstitucijos normą ginti referendumu, baigė kuo ? Net neįmanoma sužinoti kas supirko mūsų žemę, nes tai bandyti sužinoti uždraudė ES įstatymas, reikalaujantis slėpti turto savinininkus. Visas šis šalių išprievartavimas vyksta viešai ir vykdomas centrinės ES valdžios vardu.
neužmirškime paklausyti p. Bumblausko laidos LRT TV
(Čia tas, kur su lietuvių k. žiniuone aiškinosi, kaip tą kalbą patvarkyti, kaip greičiau iš Lietuvos ją pažangop išsiųsti )
O prieš tai paskaitykite…
Rasa Čepaitienė. Nepilnavertiškumo mokytojai (apie inteligentų atsakomybę)
– pozicija.org/rasa-cepaitiene-nepilnavertiskumo-mokytojai-apie-inteligentu-atsakomybe/