Į Vilniaus rotušę grįžta paskaitų ratas apie tyliąją rezistenciją: pokalbiai apie architektūrą, tapybą, paveldą ir bohemą

Rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 d., Vilniaus rotušė, minėdama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, besibaigiant pavasariui, pradėjo paskaitų ir diskusijų ciklą apie kultūrinę sovietmečio rezistenciją. Po vasaros pertraukos paskaitų ciklas grįžta, kviesdamas atverti ir prisiminti svarbų kultūros istorijos sluoksnį ir išmokti ano meto pamokas.

Paskaitų ciklas

Paskaitų ciklas „Kultūrinė rezistencija sovietinėje Lietuvoje“ sujungia šešias nemokamas paskaitas.

„Kultūra ir rezistencija yra natūraliai suaugusios sąvokos, taigi, diskusijos apie tai dabartiniame geopolitiniame kontekste yra būtinos ir neišvengiamos“, – sako Vilniaus rotušės valdytojas Perlis Vaisieta.

Jis įsitikinęs, kad su sovietinės sistemos padariniais susiduriame ir šiandien: nuo „valdiško“ požiūrio į darbą iki tiesioginio veikimo prieš pamatines valstybės vertybes.

„Rengdami tokių paskaitų ir diskusijų ciklą, tikimės žadinti sąmoningumą, pilietinę atsakomybę, ugdyti asmeninę brandą. Abejingumas, plaukimas pasroviui yra viena baisiausių savybių, džiaugiuosi, kad esama žmonių, kuriems – ne vis vien“.

Būtent tokie žmonės renkasi į paskaitas Vilniaus rotušėje, aktyviai įsitraukia į pokalbius ir diskusijas. Pirmadieniais rotušės kamerinėje salėje vykstančios nemokamos paskaitos į tyliąją kultūros rezistenciją siūlo pažvelgti per skirtingas kultūros sritis.

Rudens paskaitų ciklą pradės kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rasa Paukštytė, ji rugsėjo 8 dieną pristatys pranešimą „Kinas tarp eilučių: Lietuvos autoriai ideologinės priežiūros akivaizdoje“.

Sovietmečio Lietuvos kinas

„Sovietmečio Lietuvos kinas šiandien liudija, kad net kurdami daugiapakopės cenzūros sąlygomis, vaidybinio ir dokumentinio kino autoriai tapo svarbiu kultūros balsu, o jų kūriniai – neretai subtiliomis formomis, pasisakančiomis prieš sistemą.

Nepaisant griežtų apribojimų, kino kūrėjai pasitelkė svarbias savo kartai temas ir menines išraiškos priemones, kad pastatytų filmus, išreiškiančius tautinę tapatybę, kūrybos laisvės sumanymus“, – taip savo paskaitos temą pristato R. Paukštytė.

Paskaitoje ji kvies pažvelgti į svarbiausių lietuvių kino kūrėjų, tokių kaip Ičokas (Icchokas) Meras, Raimondas Vabalas, Algirdas Araminas, Almantas Grikevičius bei Vytautas Žalakevičius, darbus.

Po paskaitos vyks atvira diskusija, kurios dalyviai aptars, kaip kiną buvo siekiama paversti ideologinės indoktrinacijos įrankiu ir kokių priešnuodžių tam buvo parengę filmų autoriai.

Priešinimasis sovietinei ideologijai

Rugsėjo 15 dienos paskaitoje bus nagrinėjamos įvairios priešinimosi sovietinei ideologijai formos vaizduojamajame mene. Lektorė, menotyrininkė Jolita Mieželaitienė pristatys menininkų kūrybos pavyzdžių, laikmečio atmosferą, neformalias grupes ir valstybines organizacijas.

„Pasipriešinimo sovietinei ideologijai strategijos mene, sakyčiau, išgyveno kelis skirtingus laikotarpius. Vienokios, galima teigti, jos buvo pokario ir represijų metais, kitokios po Stalino kulto pasmerkimo, vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu, dar kitokios 8–9 dešimtmečiais, perestroikos ir Sąjūdžio judėjimo eroje“, – sako J. Mieželaitienė.

Vilniaus senamiestis

Rugsėjo 23 dieną dr. Salvijus Kulevičius analizuos paveldosaugą, tapusią kultūros gynimo priemone ir tautinės tapatybės išsaugojimo strategija. Lektorius ir diskusijos dalyviai nagrinės Vilniaus senamiesčio saugojimo istoriją, jo įtraukimą į UNESCO sąrašą.

Diskusijų ciklą rugsėjo 29 dieną užbaigs žurnalistė Rasa Pakalkienė, įsuksianti klausytojus ir diskusijos dalyvius į Vilniaus bohemos ir ano meto kavinių sukūrį. Paskaitoje bus aptariama bohemiška Vilniaus atmosfera, kai kavinės tapo kūrybos, bendravimo ir laisvės erdvėmis, jungiančiomis menininkus, intelektualus ir bendraminčius.

Paskaitų-diskusijų ciklas „Kultūrinė rezistencija sovietinėje Lietuvoje“ nemokamas. Daugiau žinių – www.vilniausrotuse.lt