Alė ir Kęstutis Deksniai yra sertifikuotų tautinio paveldo gaminių – veltinių, veltinio, vyriškų veltinių kepurių ir veltų žaislų amatininkai iš Rokiškio.
Vilnos vėlimo amatą paveldėjo iš Kęstučio giminės. Senelis ir tėtis buvo vilnos vėlėjai. Autoriai ne tik puoselėja ir garsina tradicinį amatą, bet ir ieško naujų meninės išraiškos detalių savo dirbiniuose, naujų sumanymų, kaip darbus iš veltinio padaryti meno kūriniais, kad veltinis turėtų ne tik praktinę, bet ir meninę formą.
Vilnos vėlimas yra Alės ilgametis hobis, tapęs reikšminga gyvenimo dalimi. Ji aktyviai dalyvauja rajoninėse, respublikinėse parodose, varžytuvinėse parodose, rengia autorines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Jos kūrybos darbų parodos yra rodytos Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje. 2024 metais Lietuvos kultūros taryba Alei skyrė individualią valstybės stipendiją etnokultūrinei veiklai vykdyti. 2024 metais Alė įgyvendino projektą „Istorinė kepurių raida. Vyriškų kepurių, pagal Lietuvos etnografinius regionus rinkinio sukūrimas“.
Šį rinkinį pamatysite ir parodoje. Alė yra tautodailininkė, tradicinių amatų meistrė, meno kūrėja. Autorė yra pelniusi ne vieną aukštą apdovanojimą ir įvertinimą.
Varžytuvinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ regioniniame ture 2020 metais užėmė III vietą, 2021 ir 2022 metais šioje varžytuvinėje parodoje apdovanota specialiaisiais diplomais už papročių puoselėjimą taikomosios dailės srityje.
Varžytuvinėje tautodailės parodoje „Iš Džiugo sakmių“ 2021 ir 2024 metais apdovanota specialiaisiais prizais. Aukščiausi pasiekimai: 2024 metais tapo meno kūrėjų apdovanojimų varžytuvių „Geriausias Lietuvos metų tautodailininkas“ laimėtoja, jai įteikta statulėlė „Volungė“ ir Diplomas, 2024 metais Alei skirtas Rokiškio rajono savivaldybės kultūros ir meno apdovanojimas – statulėlė „Kultūros vingis“ ir Diplomas už veiklą amatų srityje.
Kęstutis yra tradicinis amatininkas, puoselėjantis veltinių vėlimo amatą ir tęsiantis šeimos papročius. Jis nuo pat vaikystės matė savo mamą audžiančią, kuriai ir pats padėdavo, taip pat, tėtį, užsiimantį medžio darbai, bet labiausiai įstrigęs prisiminimas iš vaikystės – tai tėtis veliantis veltinius.
Gal todėl ir pats pradėjo velti. Visas procesas tiek buvo įstrigęs į galvą, kad pirmuosius savo veltinius pabandė nuvelti būdamas 14 metų. Kiek pats prisimena, pirmas veltinio batas pavyko nuvelti visai neblogai, o antrasis – per mažai suveltas, nes nusitrynė iki kraujo rankos, nepripratusios prie tokio darbo.
Praėjus nemažai metų, kada klėtyje surado tėčio veltinių vėlimo įrankius ir senus veltinius, labai susidomėjo šia veikla. Visą darbo procesą žinojo, reikėjo tik vėl bandyti velti, atnaujinti įgūdžius. Dabar vilnos vėlimui skiria didžiąją dalį savo laisvalaikio.
Parodos autoriai aktyviai dalyvauja amatininkų ir liaudies meistrų dirbinių mugėse, senųjų amatų šventėse, šventėse, projektinėje veikloje. Didelį dėmesį skiria tradicinių amatų išsaugojimui ir perdavimui jaunajai kartai.
Veda vilnos vėlimo mokymus, mokomuosius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, dalinasi savo žiniomis, bei prisideda prie gyvojo paveldo puoselėjimo.
Alės ir Kęstučio Deksnių kūrybos darbų paroda
Lietuvos tautinis paveldas – senoviniai tradiciniai veltiniai, vyriškos veltinės kepurės, velti vaikų žaislai ir autorių sukurti meninio veltinio kūriniai.
Parodoje lankytojai turės progą pamatyti istorinius artefaktus, saugomus Lietuvos muziejuose ir jų rekonstrukcijas, kurias atliko parodos autoriai. Parodą papildo fotografijos, kurios atspindi Alės ir Kęstučio Deksnių amatininkystės kelią.
Šiais metais parodos autoriai švenčia asmenines sukaktis ir šeimos bendro gyvenimo sukaktį. Kūrybos darbų paroda „Suveltas veltinio kelias“ skirta šioms progoms paminėti.
Paroda veiks iki 2025 m. rugsėjo 26 d. Rokiškio krašto muziejuje.
Parodos uždarymo renginys ir susitikimas su autoriais rugsėjo 26 d. 16 val.
Parengta pagal Rokiškio krašto muziejaus pranešimą
