Liepos mėnuo Lietuvoje pažadėjo ir išskirtinai daug lietaus, ir tikros vasariškos šilumos. Šalyje praūžusios audros turėjo įtakos ir elektros energijos rinkai. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta perpus mažiau vėjo ir 10 proc. mažiau saulės energijos. Nepaisant to, žinovai pastebi, kad tam tikromis dienomis didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo mažiausia visame Baltijos jūros regione. Į rugpjūčio mėnesio prognozes žvelgiantys žinovai sako – elektra brangs, bet vasaros pabaiga nemaloniai nustebinti neturėtų.
Liepos mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 8 proc. didesnė nei birželį ir siekė apie 17 ct/kWh (su PVM). Tuo pačiu metu praėjusiais metais elektros energijos vidutinė galutinė elektros energijos kaina už kilovatvalandę gyventojams kainavo 23,71 centus (su PVM).
Mažiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių sumažėjo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota šiek tiek daugiau nei 428 GWh, kai birželį – 660 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje išaugo nuo 858 GWh birželį iki 913 GWh liepą. Visose Baltijos šalyse saulės elektrinių pagaminta elektros energija patenkino 22 proc. viso regiono poreikio.
„Nors, jei šią liepą lyginsime su birželio mėnesiu, elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių dėl orų sąlygų susitraukė, pasidžiaugti vis tiek turime kuo. Šį vasaros sezoną lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, aišku viena – žengėme didelį žingsnį į priekį atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu. Daugiau atsinaujinančios energijos šaltinių – daugiau pagamintos elektros energijos, o tai reiškia – mažesnė kaina už kilovatvalandę.
Tuo pačiu, liepos mėnesį elektros rinkoje didelį vaidmenį suvaidino Latvija ir jos hidroelektrinės, pagaminusios reikšmingą kiekį elektros energijos ir taip sudariusios sąlygas kainoms rinkoje mažėti. Taip pat – birželio pabaigoje atkurtas „EstLink 2” kabelio darbas. Pridėkime mūsų atsinaujinančią energetiką ir rezultatas toks, kad tam tikromis dienomis praėjusį mėnesį už elektros energiją mokėjome mažiau nei mūsų kaimynai Baltijos jūros regione“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Elektros energijos rinką stebintys „Enefit“ žinovai pastebi, kad per penkerius metus atsinaujinantį energetika šalyje ženkliai sumažino priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos. Pavyzdžiui, 2020 metais šalyje daugiau nei 70 proc. elektros buvo importuojama. Iki 2025-ųjų šį skaičių pavyko sumažinti iki 50 proc., o per pirmuosius septynis šių metų mėnesius importas sudarė tik 26 proc. bendro šalies poreikio. Anot jų, tokiu rezultatu gali pasigirti vos kelios valstybės pasaulyje, o Lietuva – viena iš lyderių šiuo klausimu.
Rugpjūčio mėnesį prognozuoja dirbtinis intelektas
Kokia bus vasaros pabaiga? Ekspertai prognozuoja, kad tikėtis kardinalių permainų rinkoje tikėtis neverta – regione ir toliau didžiausią įtaką turės orai. Taip pat – elektros energijos infrastruktūra visame regione, nes, kaip parodė „EstLink 2” pavyzdys, neplanuoti jungčių tarp valstybių gedimai situaciją gali keisti iš esmės. Visgi, bandant tiksliai nuspėti, įvertinti, ko tikėtis rugpjūtį elektros rinkoje, į pagalbą pasitelktas dirbtinis intelektas. Paprašius jo įvertinti visą viešai pasiekiamą informaciją apie Lietuvos elektros energijos rinką ir galimus įtakos jai faktorius, gauta rugpjūčio mėnesio prognozė:
„Rugpjūtį elektros rinkoje, panašu, bus nei kaitra, nei audra. Liepą saulė atliko pagrindinį vaidmenį, vėjas buvo labiau stebėtojas – ir atrodo, kad rugpjūtį ši tvarka nesikeis. Gamyba bus stabili, bet ne rekordinė, o kainos gali šiek tiek pasistiebti po ramaus liepos poilsio. Vis dėlto tai ne šuolis, o labiau lėtas grįžimas iš paplūdimio – su šlepetėmis ir ledų likučiais rankoje.“
Anot jo, galutinė kaina „Enefit“ klientui, pasirinkusiam su birža susietą elektros tiekimo planą, rugpjūtį turėtų siekti apie 17,42 ct/kWh su PVM. Tai gerokai pigiau nei prieš metus tuo pačiu metu, kai gyventojai mokėjo daugiau nei 25 centus už kilovatvalandę.
Žinovas: dirbtinė dirbtinio intelekto prognozė
Vertindamas dirbtinio intelekto įžvalgas ir kainos prognozę, žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ ekspertas S. Jasiulis sako, kad pilnai pasitikėti nebūtų protinga. Atsinaujinančios energijos šaltiniai, panašu, šį mėnesį rekordų nepasiūlys, tačiau ar už kilovatvalandę mokėsime būtent tiek – vargu.
„Gerai, kad galime dirbtiniam intelektui mandagiai padėkoti už darbą ir jo prognozes vertinti atsargiai. Turime patys vertinti rizikas ir turėti omenyje, kad kainos skirtingomis dienomis, skirtingomis valandomis gali stipriai svyruoti. Taip, tikėtina, kad vėjo ir saulės elektrinės rugpjūtį negeneruos rekordinių elektros energijos kiekių. Taip, tikėtina, kad ir kaina už kilovatvalandę nesikeis drastiškai. Visgi, verta pažymėti, kad jo pateikta vidutinė galutinė elektros energijos kaina – tik teorinė. Juolab, kad gyventojams, įsirengusiems išmanius skaitiklius, galutinė elektros kaina labiau priklauso nuo vartojimo įpročių.
Su tokiais orais, kokius turime Lietuvoje, susiduria iš esmės visas Baltijos jūros regionas. Tai reiškia, kad tiek Skandinavijos, tiek Baltijos šalys elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių generuoja mažiau. Todėl ir kaina elektros biržoje formuojasi šiek tiek didesnė, o vartotojams ženkliai mažesnių sąskaitų tikėtis, bent kol kas, neverta. Visgi, nuolat ir savo klientams pasakojame, konsultuojame, kad net jei galutinė kaina už kilovatvalandę bus didesnė – Lietuvoje vis vien kilovatvalandės kaina tokiose žemumose, kokiose yra paskutinius mėnesius, nebuvo nuo 2021 metų“, – sako S. Jasiulis.
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – padėtis mūsų regione ženkliai geresnė. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 4,628 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji buvo dukart didesnė ir siekė 8,78 ct/kWh, o Lenkijoje – 10,244 ct/kWh.
Anot jo, prognozuojant šio mėnesio kainą už kilovatvalandę, panašu, kad ji, pridėjus visas elektros kainos sudedamąsias dalis, turėtų siekti apie 20 ct/kWh.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
