Tarpukariu, kai Kaunas tapo laikinąja sostine, miestiečių gyvenimas ėmė pulsuoti nauju ritmu – kūrėsi ne tik valstybės įstaigos, bet ir laisvalaikio kultūra. Atostogos buvo ir poilsio metas, ir proga atskleisti kūrybiškumą, parodyti madingiausius pliažo ar vakaro įvaizdžius.
Atėjus vasarai, kauniečiai traukė iš miesto – vieni ilsėtis į Aukštosios Panemunės ar Lampėdžių paplūdimius, kiti – į kaimo sodybas, treti – poilsiauti į madingąją Palangą, kur galėjai sutikti ir šalies prezidentą Antaną Smetoną, ir operos solistą Kiprą Petrauską. Kai kas leisdavosi ir į tolimesnes keliones – iki Nicos pakrančių ar snieguotų Alpių viršūnių.
Siūlomi keletas išskirtinių kadrų iš LIMIS platformos virtualios parodos „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“, kurioje užfiksuotos tarpukario Lietuvos valstybės veikėjų, inteligentų, tarnautojų, garsių rašytojų ir keliautojų atostogos.
Vasara lietuviškame sodžiuje
Valstybės teatro solistės Adelės Galaunienės ir Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Pauliaus Galaunės vaikai Dalia ir Dievainis vasaros atostogas leisdavo Nemajūnų kaime (dabar – Birštono sav.). Ši 1928 m. fotografija atskleidžia, kad dalis kauniečių, ieškančių ramaus prieglobsčio, traukdavo į lietuvišką sodžių.
Kaime vasarotojai mėgavosi maudynėmis ežere, žvejyba, uogavimu, grybavimu, ramiais pasivaikščiojimais pamiškėse ir dirbdavo ūkio darbus. Aktyvus poilsis leido atitrūkti nuo įprastinės miesčioniškos rutinos, atsipalaiduoti ir pasinerti į gamtos prieglobstį.
„Sveikatos ir geros nuotaikos kapitalas“
1929 m. laikraštyje „Lietuvos aidas“ rašyta, kad kelios vasaros atostogų savaitės gali tapti „sveikatos ir geros nuotaikos kapitalu“. Kauniečiams šio „kapitalo“ nereikėjo ieškoti toli – laikinojoje sostinėje ir jos apylinkėse kasmet veikė 8–10 paplūdimių, vadintų maudyklomis.
Karštomis dienomis, ypač po pietų, tarnautojams baigus darbo dieną, paplūdimys būdavo sausakimšas. Čia buvo galima rasti bufetą, skaityklą, paviljonų saulės vonioms, rūbinę, kurioje už 20 centų buvo paliekami drabužiai ar nuomojami maudymosi drabužiai.
Poilsiautojai Kuršių nerijoje
Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, kauniečiai poilsiaudavo ir Kuršių nerijos kurortuose – Juodkrantėje, Smiltynėje, Nidoje, taupesni – žvejų kaimeliuose. Reklaminiame leidinyje „Lietuvos pajūris“ apie Juodkrantę 1931 m. buvo rašoma: „Ten patartina apsigyventi sveikstantiems, lengvo pobūdžio reumatikams, kvėpuojamųjų takų slogomis sergantiems ir nervingiems.
Be jūros ir pliažo galima naudotis ten esančiomis naujoviškomis šiltomis maudyklėmis, mediciniškomis tynėmis, dumblo, anglies dvideginio, garų ir elektros voniomis.“
Birštonas – sveikatos ir mineralų šaltinis
Ne visiems poilsiautojams rūpėjo tik pramogos. Daugybė žmonių, susirūpinusių sveikatos profilaktika, traukdavo į Birštoną, garsėjantį gydomaisiais šaltiniais ir purvo voniomis. Gerėjančios gyvenimo sąlygos lėmė, kad poilsis kurorte tapo madinga atostogų tendencija.
1940 m. spaudoje rašyta, kad beveik pusė visų Birštono svečių buvo… kauniečiai. Šioje nuotraukoje menininkai iš Kauno gaivinasi prie garsiojo „Vytauto“ šaltinio. Pirmas dešinėje – skulptorius Petras Rimša, antra – visuomenininkė, skulptoriaus Juozo Zikaro žmona Anelė Zikarienė.
Prezidentas Palangoje: poilsis su išlygomis
Palanga buvo žinomiausia tarpukario Lietuvos kultūrinio ir politinio elito atostogų vieta. Čia vasaras leisdavo ir prezidentas Aleksandras Stulginskis su šeima. Fotografijoje jis įamžintas kartu su artimaisiais ir bičiuliais: ant namo laiptelių sėdi (iš kairės) rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, brolio dukra Eugenija Stulginskaitė, Vladas Matulaitis, stovi ekonomistas Petras Karvelis, dešinėje – A. Stulginskio duktė Aldona ir žmona Ona.
Prezidento šeima Palangoje dažniausiai apsistodavo garsiojoje viloje „Anapilis“. Kelionė dulkėtais vieškeliais automobiliu iš Kauno trukdavo visą dieną, bet ko nepadarysi dėl gero poilsio. Tiesa, net ir čia prezidentui ramybės nebūdavo – tekdavo ir ministrus priimti, ir į Kauną grįžti dėl skubių reikalų.
Prancūzijos Rivjera – jei gali sau leisti daugiau
Nukeliauti į užsienį buvo sudėtinga. Reikėjo užsienio paso ir brangios vizos… Bet pasitaikius progai, kauniečiai ja pasinaudodavo. Štai žurnalistas Bronys Raila su žmona mėgaujasi saule prabangiame Dovilio kurorte Prancūzijoje.
Kitoje nuotraukos pusėje Daneta Railienė rašo: „<…> Labai prašmatnus kurortas, bet smėlio ir kopų tokių gražių kaip Palangoje nėra.“ Atostogas viename garsiausių Prancūzijos kurortų sutuoktiniai išgalėjo sau leisti dėl kelių priežasčių: 1937–1939 m. pora gyveno Paryžiuje, kur B. Raila studijavo ir buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ specialusis korespondentas Vakarų Europoje.
Su Baliu Sruoga – į Tirolio Alpes
Grupių ekskursijos tarpukariu buvo itin dažnos: jos leisdavo ne tik pamatyti užsienio šalis, bet ir sutaupyti – jeigu grupę sudarydavo daugiau nei 10 ekskursantų, vizos kainuodavo pigiau. Tokias keliones rengdavo darbovietės, universitetai ir įvairios draugijos.
Poetas ir rašytojas Balys Sruoga, didelis ekskursijų mėgėjas, ypač mėgo rengti keliones į kalnus. Atsakingai ir išsamiai rengdamas, jis suteikdavo studentams galimybę visapusiškai pažinti lankomo krašto istoriją, kultūrą, gamtą ir gastronomiją. Aistrą kalnams rašytojas parsivežė iš studijų Vokietijoje, kur įsimylėjo Alpių kalnus.
Romanas, gimęs prie jūros
Kartais atostogos gali pakeisti gyvenimą. Taip nutiko poetui ir rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui, kuris 1931 m. išvyko kūrybinių atostogų į Prancūziją. Kelionės metu jis aplankė Paryžių ir Ženevą. Tačiau prastas klimatas ir brangus pragyvenimas vertė ieškoti kitos vietos. Buvo net sugalvojęs vykti į Afriką, kur pigiau ir šilčiau, tačiau netikėtai apsistojo Nicoje, gražioje žydrojoje Prancūzijos Rivjeroje. Būtent ten, žiūrėdamas į Viduržemio jūrą, jis pradėjo rašyti garsųjį romaną „Altorių šešėly“.
Iš Nicos į Kauną V. Mykolaitis-Putinas parsivežė pirmąjį romano tomą ir dvejones, ką daryti su tekstu, kuris atskleidžia daug kunigų gyvenimo užkulisių. Šių atostogų metu rašytojas priėmė daug sunkių, jo gyvenimą pakeitusių sprendimų, o visuomenei padovanojo vieną geriausių lietuviškų romanų.
Aplink Afriką ir pasaulį
Tarpukariu Lietuvoje ėmė rastis ir profesionalių keliautojų. Žurnalistas ir rašytojas Matas Šalčius, antropologas Antanas Poška ir geografas Kazys Pakštas spėjo ne tik dirbti, kurti, užsiimti moksline ir visuomenine veikla, bet ir skersai išilgai išmaišyti pasaulį. Štai K. Pakštas aplankė beveik visas Europos šalis, buvo nukeliavęs į Pietų Ameriką, pusmetį gyveno Afrikoje, kur ieškojo tinkamos vietos lietuvių kolonijai. Jis buvo pirmasis lietuvis, įveikęs 42 tūkst. km Afrikoje. Tai jis aprašė knygoje „Aplink Afriką“.
Daugiau pasakojimų ir fotografijų rasite LIMIS platformos virtualioje parodoje „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“, kurią parengė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Joje naudojami vaizdai ir tekstai atrinkti iš to paties pavadinimo parodos, 2023 m. eksponuotos Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Parodos kuratorė – Marija Navickienė.
Žinias teikia LNDM Lietuvos muziejų žinių, skaitmeninimo ir LIMIS centro vyr. komunikacijos žinovė Dalia Raupelytė, tel. +37063809228, el. p. dalia.raupelyte@lndm.lt
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje,kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM rinkinys rodomas devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
