Pirmadienis, 24 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Darius ir Girėnas įamžinti šveicariškame laikrodyje

www.alkas.lt
2025-07-16 06:00:00
375
PERŽIŪROS
4
Darius ir Girėnas įamžinti šveicariškame laikrodyje | laikrodziai.lt nuotr.

Darius ir Girėnas įamžinti šveicariškame laikrodyje | laikrodziai.lt nuotr.

Kai kurios istorijos neblėsta – jos tampa įkvėpimu ir simboliu ateities kartoms. Legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933-iaisiais pasaulį iki šiol žavi drąsa, pasiaukojimu ir išskirtine aviacinės istorijos reikšme.

Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Aviator“, garsėjantis meistriškais pilotų laikrodžiais, šią istorinę akimirką nusprendė įamžinti ypatingu būdu – sukūrė Lietuvos didvyriams skirtą laikrodį pavadinimu „Darius ir Girėnas“. Akivaizdu, kad tai ne tik subtili duoklė didvyrių skrydžiui, bet ir visuotinis pripažinimas jų atliktam žygdarbiui.

Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition
Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition | laikrodziai.lt nuotr.

Šveicarijos laikrodininkų dėmesys

„Aviator“ – žinomi Šveicarijos laikrodžių gamintojai, garsėjantys aukštos kokybės laikrodžiais. Kaip ir sufleruoja pavadinimas, didžiausią įtaką jų pavadinimui, dizainui ir veiklos krypčiai turėjo būtent aviacijos istorija: istoriniai įvykiai, reikšmingi lėktuvų modeliai ir žymios asmenybės.

Didžiausias „Aviator“ išskirtinumas – aiškiai išreikštas identitetas, kuris padeda išsiskirti ne tik laikrodžių Tėvyne laikomoje Šveicarijoje, tačiau ir plačiame pasaulyje.

Laikrodžių korpusas dažnai primena lėktuvų prietaisų paneles, o ciferblatas ir jo dalys – tam tikrus jų motyvus. Beveik visi ciferblatai aiškiai įskaitomi ir su kontrastingomis spalvomis, todėl tai leidžia greitai sekti laiką net ir ekstremaliomis sąlygomis.

Šie laikrodžių gamintojai turi gražų paprotį – apart savo tradicinių rinkinių, kiekvienais metais išskirti vieną aviacijos pasaulyje gilų įspaudą palikusį įvykį. Pirmojo laikrodininkų dėmesio „Darius ir Girėnas“ prieš 2 metus, kuomet buvo minimos 90-osios skrydžio metinės.

Tuomet buvo pristatytas kvarcinis „Darius ir Girėnas“ modelis su rausvojo aukso ir nerūdijančio plieno korpusais. Abiejų spalvų variacijos buvo pristatytos po 90 vnt. tiražu (viso – 180 vnt.).

Šiais metais, nepriklausomai, kad nebuvo švenčiama skrydžio sukaktis, jie nusprendė pagaminti antrąją, kaip sako jie patys, pagerintą versiją. Ji – beveik dvigubai mažesnė (siekia 92 vnt. tiražą), tačiau su didesniu veiksmingumu.

Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition
Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition | laikrodziai.lt nuotr.

Tarptautinis pripažinimas

Darius ir Girėnas prieš skrydį viešai deklaravo, kad jie turi išsikėlę ne vieną tikslą. Pagrindinis jų, žinoma, buvo savaime suprantamas – sėkmingai pasiekti kelionės tikslą, užfiksuojant tuo metu ilgiausio skrydžio nenusileidžiant rekordą.

Visgi, lakūnai ne ką mažiau norėjo išgarsinti Lietuvos vardą, kad apie jų užfiksuotą žygdarbį kalbėtų viso pasaulio žiniasklaida. Taip pat, jie siekė parodyti Lietuvos aviacijos sugebėjimus ir siekius tarptautinėje arenoje.

Nors jų lemtis tragiška ir jiems patiems neteko galimybės užfiksuoti savo pasiekimų, lėktuvo sudužimas dar labiau pagarsino jų žygdarbį ir padarė jį legendiniu, įrašytu ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio aviacijos istoriją.

„Šis laikrodžio projektas mums – daugiau nei tik vardinis modelis. Tai išskirtinė galimybė pagerbti du didvyrius, kurie savo drąsa ir ryžtu paliko svarbu įspaudą Lietuvos ir pasaulio aviacijos istorijoje.

Kurdami šį laikrodį, sujungėme savo ilgametę patirtį su lietuvišku patriotizmu ir istorine atmintimi, kad kiekvienas nešiotojas jaustųsi dalimi šios nepaprastos istorijos dalimi.

Tikime, kad šis laikrodis taps ne tik rinkėjų vertinama vertybe, bet ir simboliu, įkvepiančiu žmones siekti aukštumų ir didžiuotis savo šaknimis.“, – teigia Aviator Watch SA kompanijos kūrybinė komanda.

Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition | laikrodziai.lt nuotr.
Aviator Darius ir Girėnas Automatic. Limited Lithuanian Edition | laikrodziai.lt nuotr.

Techninės savybės: pagarba papročiui ir šiuolaikinei kokybei

1930-ųjų vidurys buvo Art Deco stiliaus aukso amžius – laikmetis, kai sparčiai augančiuose JAV didmiesčiuose vyravo simetrija, geometrinės formos, metalo blizgesys ir tikėjimas technologine pažanga. Būtent šio modernumo įkvėpti Darius ir Girėnas leidosi į istorinį skrydį – tarsi simboliškai siekdami šį stilių ir dvasią atnešti į tarpukario Kauną.

„Aviator“ laikrodžio dizainas subtiliai perteikia šią estetiką: klasikinė forma, rusvai kreminis ciferblato atspalvis, ryškūs, bet minimalistiški šrifto sprendimai – visa tai leidžia jį vadinti Art Deco įkvėptu naujoviškos Lietuvos simboliu.

Šis riboto tiražo laikrodis sukurtas ant itin žinomo „Aviator Douglas Day-Date“ modelio, papildant jį išskirtiniais lietuviškais motyvais. Turbūt pats unikaliausias jų – lietuviškai įvardintos savaitės dienos. Įprastai visuose laikrodžiuose jos būna rašomos anglų kalba, todėl tokia iš pažiūros reta korekcija parodo kiek pastangų įdėjo pats gamintojas.

Apart to, ant laikrodžio ciferblato puikuojasi „Darius ir Girėnas“ užrašas, „Lituanica“ lėktuvo ikona, o laikrodžio nugarėlėje matosi lakūnų atvaizdai ir lietuviškai aprašyta laikrodžio charakteristika.

Šio laikrodžio korpuso skersmuo siekia 45 mm – tai gana solidus, vyriškas dydis, suteikiantis ryškų ir išraiškingą įspūdį rieše. Laikrodis turi safyro stiklą ir automatinį ETA 2834-2 mechanizmą, kurio galios rezervas – iki 38 valandų. Atviro mechanizmo dizainas – neatsitiktinis: tai subtili užuomina į širdį, kuri niekada nesustoja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dariui ir Girėnui – ypatingas dėmesys iš Šveicarijos laikrodininkų
  2. Archyvas pristato neviešintą „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą nuotrauką
  3. Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“
  4. Miuziklas „Lituanica“ grįžta į didžiausias šalies scenas
  5. Kauno IX forto muziejuje – nauja paroda: nužudytųjų atminimą įamžina sagos
  6. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  7. Pristatoma A. Gaiževskio knyga „Tarp dangaus ir žemės“
  8. Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!
  9. Tautiškai giesmei šiemet pakylės „Lituanicos“ didvyriai
  10. 1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai
  11. Išleista nauja Antano Švedo knyga – „Vilties testamentas. atsiminimai“
  12. Laisvės gynėjų dienos minėjimas Kaune: nuo liepsnojančių aukurų iki žvakių dirbtuvių Ukrainos kariams
  13. Besidomintiems sostinės istorija pristatytas interneto portalas „Vilniaus DNR“
  14. Kazachstane pagerbtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atminimas
  15. „Lituanica“ skrydžiui-90 Dariaus gimtinėje paminėti vyks aviacijos šventė

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Tadas says:
    1 metai ago

    Negrazaus dizaino laikrodis atminti nelaiminga skrydi nelaime nesantis

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      1 metai ago

      >Tadas?
      Patenkintas, Tadai, esat gal tuo, kad Darius su Girėnu buvo numušti Lenkijos teritorijoje? Užtat ir dizainas laikrodžio taip nepatinka, ką?

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    >Tadas
    Paskaičiau. Perskridę Atlantą, Darius ir Girėnas atsitiktinai žuvo Vokietijos teritorijoje. Pasitaisau.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    >Tadas
    P. S. Visgi, nesitaisau, Tadai. Ką tik išklausiau televizijos laidą apie Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą, kur buvo pasakyta, jog lakūnai žuvo “Lenkijos miškuose”, t. y. Lenkijos teritorijoje. Taškas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu

2026 08 24
Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės
Gamta ir ekologija

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros
Gamta ir žmogus

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Šventės

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
  • Sukčiai įžūlėja – vyresnius žmones apmoko dar prieš skambutį bankui
  • Paspirtukų metą temdo žalų skaičiai: kas turi atlyginti jų padarytą žalą?
  • Kada vieno buto remontas tampa viso namo reikalu

Kiti Straipsniai

Vitaminai

Ar stiprus imunitetas apskritai būna?

2026 08 23
Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Automobilis

Vairavimo baimė: kas kelia daugiausia streso, ir kaip tai įveikti

2026 08 23
Dirbtinis intelektas

Tyrimas: beveik pusė lietuvių yra naudojęsi DI apsiperkant

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Vinilinės grindys ir grindinis šildymas

Vinilinės grindys ir grindinis šildymas: ką patikrinti prieš klojimą?

2026 08 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • KERRY CASSIDY Project Camelot Productions apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
Kitas straipsnis
Prasideda Naujojo arsenalo rekonstrukcijos darbai – pasirašyta preliminarioji sutartis

Prasideda Naujojo arsenalo rekonstrukcijos darbai – pasirašyta preliminarioji sutartis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai