Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, nusprendė 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-287(2) vieningai balsavo 103 Seimo nariai.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, gimęs apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose, miręs 1430 metais, buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne tik Lietuvos istorijoje, bet ir Europoje.
„Jo valdymo laikotarpiu (1392–1430 metais) Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir tapo viena galingiausių Europos valstybių. Joje klestėjo amatai, plėtėsi prekyba, sparčiai augo miestai (buvo pastatyta daug naujų arba atstatyta senų pilių), plito rašto kultūra, kuri tapo neatskiriama politinės, administracinės ir teisinės veiklos dalimi, pradėtos steigti pirmosios parapinės mokyklos – pirmoji parapinė mokykla įsteigta Trakuose 1409 metais“, – rašoma priimtame nutarime.
Kaip pabrėžiama Seimo dokumente, Vytautas Didysis pasižymėjo tolerancija tautinėms mažumoms, buvo ypač atidus į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasikviestų totorių, karaimų poreikiams.
Seimo vertinimu, Vytauto Didžiojo mirties sukakties minėjimas 2030 metais primintų visuomenei gilias Lietuvos valstybingumo tradicijas – Lietuva jau prieš kelis šimtmečius buvo stipri ir įtakinga valstybė, o jos siekis išlaikyti suverenitetą yra neatsiejama tautos istorijos dalis.
Priimtu Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2027 m. sausio 1 d. parengti Vytauto Didžiojo metų programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Paskutinį kartą Vytauto Didžiojo metai buvo paskelbti 1930 metais minint jo 500-ąsias mirties metines.
“Istorikai – apie siūlymą paskelbti Vytautą Didįjį karaliumi: „Prarandamas tam tikras sveikas protas“ 2025-06-24 16:15 / šaltinis: tv3.lt / aut. Yoanna Koleva…..
…..Istorikas Algimantas Kasparavičius – griežtas. Tokias iniciatyvas vadina socialinėmis, „Yra fizinė patologija ir yra socialinė patologija, kai yra prarandamas tam tikras sveikas protas. Pas mus daugybė tų patologijų. Jei kažkas galvoja, kad drakono dantys sustiprina Lietuvos saugumą ir reikia prie jų paveiksluotis, tai ateina kita iniciatyva tos pačios mentalinės vertės – kad tokius drakono dantis reikia pastatyti Lietuvos istorijoje, paskelbiant Vytautą karaliumi“, – kalbėjo A. Kasparavičius…”tv3.lt/naujiena/lietuva/istorikai-apie-siulyma-paskelbti-vytauta-didiji-karaliumi-prarandamas-tam-tikras-sveikas-protas-n1430781
Įdomu, kaip gerb. istorikas Kasparavičius įvertintų viduramžių metraštininkų protą, kronikoje vadinusių Vytautą Lietuvių karaliumi- “.. “coning Witaut ever Alexander van Lettowen” ir”847. By der fulven tyd hadde de mester van Prugen der Lettouwen koningh Witauten.” Beje, metraštininkai ir Kęstutį ( Kinstot) vadina karaliumi, “827. Dar na nicht lange do was konink Kinstot getoghen ut deme (ande, unde hadde sime sone Witaute bevolen dat hus tor Wille unde al dat lant unde Dulfen”; Algirdas ( Allegerd) taip pat vaidinamas karaliumi :”| dar quam to em konink Allegerd van Lettowen, unbeden den marscalk unde de bedegers to gafte..” Gabūt gerb. Kasparavičius galimai nemoka viduriniosios vokiečių kalbos saksų tarmės, kuria parašyta kronika? archive.org/stream/bub_gb_kw4BAAAAMAAJ/bub_gb_kw4BAAAAMAAJ_djvu.txt
Kita nuoroda :”Die Chroniken der niedersächsischen Städte, Lübeck. Verlag S.Hirzel. 1884 archive.org/stream/diechronikonder01wissgoog/diechronikonder01wissgoog_djvu.txt
Patikslinu- viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos saksų tarmės ( Dutsche, Dudesche, Sassesche sprake). Ja buvo rašomos ne tik kronikos, bet ir Livonijos magistro laiškai ir sutartys su karaliumi Gediminu ( “Dit is de vrede den de mester van Liflande unde de koningh van Lettowen hebbet ghemaket unde ludet in aldusdanighen worden” ( Gedimino taikos sutartis su Livonijos ordino magistru) .
Mano manymu, kaip tik Vytautas Didysis turi mažesnį pagrindą vadintis karaliumi, nei iki jo buvę valdovai. Jiems valdovaujant, LK, LDK neturėjo jokių unijinių saitų su kitomis valstybėmis. O štai po Krėvos unijos, kaip bežiūrėk, virš Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo Lenkijos ir LDK karalius. Priedo, Lietuva jau buvo krikštyta, tad karaliumi galima buvo tapti tikrai tik gavus karūną iš Romos popiežiaus. Priešingai, nei iki krikšto – aukščiausia valdžia šalyje ir yra aukščiausia valdžia, aukštesnės nėra, o nesant krikščioniškam kraštui, jokio palaiminimo iš Romos neteikia. Tad, jei pats žodis “karalius” nėra popiežiaus nuosavybė, tai visi ikivytautiniai valdovai tikrai yra karaliai.
O kaip vertinti dviejų brolių Algirdo ir Kęstučio bendrą valdymą? Du karaliai? Nors vėlgi, tai dar buvo pagoniški laikai ir niekieno palaiminimo iš išorės valdyti nereikėjo. Taigi, vienu metu išskirtinis dviejų karalių valdymo laikotarpis.
Lietuvių karalius Vytautas “Vitoldus rex Lituanorum” 506.26 digitale-sammlungen.gwlb.de/content/1663202877/pdf/00000585.pdf
Bet juk Jogaila buvo viršesnis už Vytautą pagal unijinę sutartį. Tai jei Jogaila karalius, Vytautas negalėjo būti irgi karalius. Priedo, kaip sakiau, Lietuva jau buvo krikštyta, taigi, pripažino popiežiaus valdžią. O katalikiškam kraštui karaliaus titulą ir karūną galėjo suteikti tik popiežius. Jogaila tai turėjo, Vytautas – ne. Nes o kas tada buvo 1430 m., kai Vytautas ketino karūnuotis? Antrą karūną norėjo gauti? Juk ne.
Manau, kad kai jau krikštijomės, tai perėjome į Romos popiežiaus regalijų suteikimo jurisdikciją. T.y. krikštydamiesi patys perėjome į žemesnį savarankiškumo ir valdovo turto statuso lygmenį.
Ilgą laiką buvo daug nekrikštytų germanų ( anglosaksų,skandinavų frankų,burgundų,gotų ) karalių. Net frankų karalius Hlodvigas ( Hlodowech, Hlodwig) ilgai nesikrikštijo. Pagonis Atila,valdęs didžiulę Hunų kralystę Europoje, buvo hunų karalius ir galimai net nežinojo, kas yra popiežius.
“Daug lietuvių Europoje de facto ir de jure buvo pripazinti (atsiprašau už “z”) karaliai,” – hum. m. dr. Algimantas Bučys. Vytautas, pavyzdziui, Konstantinopolyje buvo vadinamas “Ugnies garbintojų karaliumi” dėl to, kad jis buvo seno baltų tikejimo (dabartyje tai Romuva) zmogus. Kai Vytautas mirė, Vilniaus Jupitero Griausmavaldzio šventyklos aukure (ant jos pamatų dabar stovi Katedra, – “Istorija pareinant į Lietuvą” psl. 27), atlikus apeigas buvo sudegintas, pelenai supilti į urną ir palaidoti dylika laiptų turinčios piramidės konstrukcijos viduje. Vytauto vietą, nugriovęs laiptuotą piramidę ir jau su karaliaus karūna ant galvos užėmė karalius Aleksandras Kazimieras Jogailaitis. Paminklas jam šalia Kauno tarptautinės gimnazijos pastato (direktorius Erikas Griškevičius) yra pastatytas Ramybės parke Kaune. Dėkoju.
Žiūrėkite, reikia dėlioti tvarkingai.
Iki krikštijimosi jokios aukštesnės valdžios virš Lietuvos ir jos valdovų nebuvo, niekieno patvirtinimo iš šalies, kad savo šalyje, būdamas aukščiausiu pagal rangą, toks tikrai ir esi, nereikia. Vadinasi visi ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai buvo paties aukščiausio rango valdovai.
Dabar klausimas, ar terminas “karalius” jiems tinka.
Jei šį pavadinimą yra, kaip jau sakiau “užpatentavęs” popiežius, t.y. titulas tokiu pavadinimu gali būti suteiktas tik popiežiaus, tai ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai negali vadintis karaliais. Bet jei tai nesietina išimtinai su popiežiumi, tuomet visi ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai gali vadintis karaliais, kaip turinčiais aukščiausią valdžią savo šalyje.
Bet tada su tuo pavadinimu yra tam tikra painiava. Jei tu karalius nekrikščionis, tai tavo rangas aukščiausias, virš tavęs nieko nėra. Jei karalius krikščionis, tavo rangas nėra aukščiausias, nes virš tavęs popiežius. Taigi, pavadinus karaliu, reikia tikslinti, ar krikščioniškas, ar ne, nes tai vienu laipteliu skirtingi rangai.
O bet dar yra imperatoriaus titulas, kuris yra pats aukščiausias, nepriklausomai jau nuo jokių popiežių nepopiežių. Bet tam reikalinga imperija. Ar buvo tokia ikikrikščioniška LDK? Matyt, ne.
O dabar dėl Vytauto ir jo laikų LDK. Apie tai rašiau, bet pakartosiu.
Iki Lietuvos krikšto Vytautas neturėjo aukščiausios valdžios LDK. Mirus Algirdui, titulą paveldėjo Jogaila. Tad nekrikščionišku karaliumi tapo jis (Kęstutis, matomai, juo irgi liko oki nužudymo).
Po Krėvos unijos ir krikštijus Lietuvą, Jogaila buvo viršesnis už Vytautą pagal unijinę sutartį. Tai jei Jogaila krikščioniškas karalius, Vytautas negalėjo būti irgi karalius, nes popiežiaus suteiktą karūną turėjo tik Jogaila. Nes o kas tada buvo 1430 m., kai Vytautas ketino karūnuotis? Antrą karūną norėjo gauti? Juk ne.
LDK Vytauto laikais juo labiau nebuvo imperija. Negali imperija būti po karalyste (Lenkija).
Manau, kad kai jau krikštijomės, tai perėjome į Romos popiežiaus regalijų suteikimo jurisdikciją. T.y. krikštydamiesi patys perėjome į žemesnį savarankiškumo ir valdovo turėto statuso lygmenį.
Tad, kaip bežiūrėk, Vytautas Didysis buvo net dviem rangais žemesnis valdovas nei ikikrikščioniški LDK valdovai (krikščioniškas karalius rangu žemesnis, nei ikikrikščioniškas, o Vytautas buvo rangu žemesnis, nei Jogaila, tapęs krikščionišku karaliumi).
Tad, kaip kur šaltiniuose bebūtų parašyta – tai ne jurisdikcija, jei taip galoma pasakyti.
Nors dar dėl Vytauto patikslinu – nužudžius Kęstutį, jo titulą (nekrikščioniško karaliaus) paveldėjo Vytautas. Tiesa, kiek jis jį faktiškai turėjo per tą tarpusavio su Jogailą kovą, iki susitaikė, iki Kėvos unijos?
Taigi, jei Vytautas ir galėjo būti nekrikščionišku karaliumi, tai tik tuo laikotarpiu. Bet čia tokia pilka zona, t.y. kiek jis tuo metu turėjo tos faktinės valdžios LDK ar jos dalyje.
>Rimvydas
Logiška.
Seimas dirba kaip ne sau, kaip ne savo valstybei. Per 35 metus neskyręs reikiamo dėmesio objektyveniems istoriniams tyrimams, susijusiems su Vytauto istorine asmenybe, nei iš šio, nei to paskelbia 2030 metus Vytauto didžiojo metais. Istoriškai jis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis. Tą titulą gavo iš Lenkijos karaliaus Jogailos, kuomet sutiko jam tarnauti gavęs ne nuosavybėn, o tik iki mirties valdyti prie Lenkijos Jogailos prišlietas Lietuvos žemes. Gal Vytautas kaip Lenkijos tarnas Smetonai ar “pilsudskuojant” Kaunui su VDU jis atrodęs ir atrodąs kaip didysis, tačiau jį kaip tokį istorinį asmenį Lietuvai vadinti “didžiuoju” – nelogiška. Tai gal pirmiausiai nuo to “didysis” ir pradėtume tuos metus…
Yra ir labai daug faktų, verčiančių abejoti jį iš tikrųjų buvus Kęstučio sūnumi, veikiau, kad Kęstutis buvo jo dėdė. Žodžiu, valstybė nebus laisva tol, kol Lenkijos pripasakota, Maskvos paturavojama istorija gyvename.
>Skutas
Citata: “Tai gal pirmiausiai nuo to “ddysis” ir pradėtume tuos metus…”. Tiek pagal Rimvydą, tiek pagal Skutą būtų logiška pradėti tuos metus kaip “Vytauto Didžiojo metus”. Taškas.
Saulius Poderis ir trijų karūnų paslaptis:
youtube.com/watch?v=pJ0Op8osQx8
Ką nuslėpė nuo Lietuvos? Saulius Poderis:
youtube.com/watch?v=o-Su6n8ny5Y
Vytautas Didysis yra “Didysis” ne dėl rango didumo, o dėl didžių darbų kaip valdovo, didžios įtakos ne tik LDK bet ir, kaip dabar sakoma, geopolitikoje, dėl to, kad jo valdymo metu LDK pasiekė galybės ir teritorijos viršūnę. Ar yra svarių abejonių dėl to? Imant visumą, manau, ne. Idealių nebūna, visi turi pergalių ir skaudžių pralaimėjimų, šlovingų ir gėdingų poelgių ir t.t. ir pan. Svarbus šiuo atvejų galutinis pasiekimas, susidedantis iš daugybės minėtų dalykų kaip ir vidukio.
2030 m. – jo mirties 600-osios metinės, tad žinoma, kad jie turi būti paskelbti jo metais. Ir taip, jis Didysis.
Čia mano nuomonė. Nors tikrai būtų įdomi istorikų diskusija jo didumo klausimu.