Dirbtinis protas (DI) tyliai, tačiau sparčiai keičia darbo rinką. Julius Stulpinas, „StrongPoint Technology“ vadovas, pažymi, kad lietuviai itin teigiamai vertina robotiką ir DI kaip padedančius augti šalies ekonomikai.
Tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai dažniau pasisako už griežtesnį technologijų reguliavimą. Verslui tai reiškia augančius lūkesčius ne tik dėl naujoviškumo, bet ir dėl aiškios, vartotojui draugiškos technologijų įtraukties.
Robotus ir DI vertina teigiamai, bet nori kontrolės
„Startuolių ekosistema, sėkmingas finansų technologijų (angl. fintech) sektorius, tarptautiniai pasiekimai lazerių gamybos ir biotechnologijų srityse kuria visuomenės pasididžiavimo jausmą ir suvokimą, kad technologijos į Lietuvą gali būti ne tik eksportuojamos, bet ir joje kuriamos.
Tai gali lemti tokį palankų visuomenės požiūrį į robotus ir DI. Lietuviai supranta technologijų teikiamą naudą, o tai verslui signalizuoja svarbų dalyką: visuomenė inovacijų laukia ir nebijo“, – teigia „StrongPoint Technology“ atstovas.
2025 m. vasario mėn. „Eurobarometro“ duomenimis: daugiau nei 60 proc. europiečių teigiamai vertina robotus ir DI darbe, tačiau 84 proc. reikalauja griežto valdymo užtikrinant privatumo apsaugą ir skaidrumą.
„Lietuviai pagal teigiamą požiūrį technologijų atžvilgiu lenkia europiečius, kartu jie išsiskiria didesniu sąmoningumu. Nors dauguma apklaustųjų Lietuvoje mano, kad dirbtinis protas ir robotai didina veiksmingumą, net 89 proc. teigia, jog reikia atidžios technologijų priežiūros, ypač užtikrinant privatumą ir skaidrumą.
Tai rodo, kad pasitikėjimas yra sąlyginis – technologijos vertinamos palankiai, jei yra tinkamai reguliuojamos“, – sako J. Stulpinas.
Jo teigimu, pasitikėjimas naujovėmis Lietuvoje kyla ne iš naivumo, o iš supratimo, kad jos turi būti atsakingai valdomos. Tai reiškia, kad verslui vien tik pasiūlyti naujovišką sprendimą nebepakanka. Būtina užtikrinti duomenų saugumą, aiškiai parodyti, kaip veikia DI ir kiti įrankiai, ir kokią vertę jie kuria vartotojui.
Lietuviai taip pat mažiau neigiamai vertina DI įtaką žmogiškam ryšiui tarp kolegų. Taip pat yra daugiau pritariančių teiginiui, kad robotai ir DI technologijos padeda priimti tikslesnius sprendimus. Europoje vidutiniškai tokiam teiginiui pritaria 53 proc. respondentų, o Lietuvoje – net 65 proc.
Pasitikėjimas technologijomis prasideda nuo supratimo
Skaitmeninės transformacijos kontekste, Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra stipri vidutiniokė. Lietuvos 2024 m. skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje teigiama, kad didžiausi šalies pasiekimai užfiksuoti viešųjų paslaugų skaitmeninimo srityje, joje lietuviai viršija ES vidurkį.
Lietuva surinko 84 balus už gyventojams teikiamas skaitmenines viešąsias paslaugas (kai ES vidurkis siekia 77), net 94 balus – už skaitmenizuotas paslaugas verslui (ES vidurkis yra 84). Prieiga prie elektroninių sveikatos paslaugų įvertinta 92 balais – gerokai aukščiau nei ES vidurkis, kuris siekia 72.
Nors Lietuva tikrai gali pasigirti pažanga skaitmeninat viešąsias paslaugas, vis dar yra kur pasistiebti ugdant paprastų piliečių IT žinias. Per pastaruosius metus gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis išaugo 4,1 proc. ir šiuo metu siekia 52,9 proc. Tačiau rodiklis vis dar nežymiai atsilieka nuo ES vidurkio (55,6 proc.).
„Todėl technologijos praktiškai pritaikomos turi būti taip, kad būtų patogios kiekvienam žmogui: ir pensininkei, kuriai viskas nauja, ir paaugliui, kuriam visa tai natūralu.
Ypač parduotuvėse, kur lankosi įvairaus amžiaus žmonės, diegiame išmanius, vaizdiškai aiškius sprendimus – kiekvienoje vietoje parenkame tinkamą savitarnos kasų apšvietimą ir dizainą, kad naujovės kviestų jas išbandyti, o ne gąsdintų“, – paaiškina „StrongPoint Technology“ vadovas.
