Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Antonijumi Košta prieš būsimą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą aptarė Ukrainos saugumo padėtį, Europos gynybos bei konkurencingumo stiprinimą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad, Jungtinėms Amerikos Valstijoms pradėjus derybas su Ukraina ir Rusija, ES tenka užduotis išlaikyti spaudimą Rusijai, kaip karinę agresiją pradėjusiai šaliai. 17-asis sankcijų paketas turi būti parengtas kuo greičiau ir apimti visišką rusiškų suskystintų gamtinių dujų draudimą, taip pat dar daugiau Rusijos finansų institucijų.
Prezidentas išreiškė palaikymą „Norinčiųjų koalicijai“, kuri siekia suteikti saugumo garantijas Ukrainai galimo taikos susitarimo atveju, bei ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kallas pasiūlymui vien šiais metais Ukrainos karinėms reikmėms skirti 40 mlrd. eurų.
Gynybos stiprinimas
Pasak šalies vadovo, ES gynybos stiprinimui skirtas Europos Komisijos planas „ReArm Europe“, ypač pasiūlymas dėl 150 mlrd. eurų paskolų fondo, taip pat leidžia tikėtis ryškaus postūmio jau dabartinėje finansinėje perspektyvoje.
Prezidentas pabrėžė, kad visos ES valstybės narės turėtų siekti didinti gynybos finansavimą, o tai leistų sparčiau ir kokybiškiau įgyvendinti esamus pavyzdinius projektus, tokius kaip Europos oro ir priešraketinės gynybos skydas, karinis mobilumas, kibernetinė gynyba, kritinės povandeninės infrastruktūros apsauga.
ES konkurencingumas
Pokalbio metu taip pat daug dėmesio skirta ES konkurencingumui. Prezidentas išreiškė paramą Europos Komisijos naujajam švarios pramonės kursui, Konkurencingumo kelrodžiui ir bendrųjų pasiūlymų dėl taisyklių supaprastinimo paketams.
Pasak šalies vadovo, ES turi remtis į esminius konkurencingumą skatinančius veiksnius, tokius kaip taupymo ir investicijų sąjungos kūrimas, laisvas paslaugų judėjimas, perėjimas prie patikimos, švarios ir tvarios energetikos, kritinės infrastruktūros atsparumas, gynybos sektoriaus taisyklių supaprastinimas.
Kalbėdamas apie būsimą daugiametę finansinę programą po 2027 m., Prezidentas pabrėžė, kad ji turės tinkamai atspindėti naujus ES tenkančius iššūkius saugumo ir gynybos, karinio mobilumo, konkurencingumo ir tęstinės paramos Ukrainai srityse. Ypatingo dėmesio reikės valstybėms narėms, kurios turi išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, taip pat siekia įgyvendinti ilgalaikius strateginius projektus, skirtus kariniam mobilumui didinti ir junglumui ES viduje užtikrinti.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
