Karas Ukrainoje: smarkūs puolimai, pasaulio atsakas ir derybų veiksmai

Pastarosios dienos Ukrainoje buvo itin įtemptos – Rusija surengė 174 dronų ataką, Europos Sąjunga griežtai įvertino Maskvos reikalavimus deryboms, o JAV priėmė kontroversišką sprendimą dėl savo dalyvavimo tarptautiniame agresijos tyrime.

Europos Sąjunga: Rusija nesiekia taikos

Estijos premjerė Kaja Kalas, pirmadienį kalbėdama Briuselyje, pareiškė, kad Rusijos pateiktos sąlygos deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos rodo, jog Maskva iš tiesų nesiekia taikos. „Šie reikalavimai iš esmės atspindi jų galutinius tikslus kare, o ne bandymą rasti kompromisą“, – K. Kalas žodžius cituoja agentūra Reuters.

Tuo tarpu agresorės Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško patvirtino, kad Maskva siekia „geležbetoninių garantijų“, jog Ukraina niekada netaps NATO nare. Pasak jo, tai turėtų būti įtvirtinta tarptautiniuose susitarimuose, kurie užtikrintų Ukrainos neutralumą.

Dronų ataka prieš Ukrainą

Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad per pastarąją naktį Rusija surengė 174 smogiamųjų dronų ataką. Iš jų 90 buvo numušti, 70 nepasiekė savo taikinių, tačiau likę sukėlė didžiulius nuostolius keliuose Ukrainos regionuose.

Ypač nukentėjo Charkovo sritis, kurios Čuguevo rajone įsiplieskė gaisras didelėje pramonės įmonėje, užsidegė daugiau nei 1000 kvadratinių metrų teritorijos. Odesos priemiesčiuose dronų atakos padarė žalą darželiui, gyvenamajam namui ir parduotuvei.

JAV traukiasi iš agresijos tyrimo grupės

The New York Times šaltiniai praneša, kad Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą pasitraukti iš Tarptautinio centro Rusijos agresijos nusikaltimams tirti (ICPA).

Ši institucija buvo įkurta 2023 m., siekiant teisiškai persekioti Rusijos vadovybę, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, taip pat jos sąjungininkus Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje ir Irane.

JAV pasitraukimą oficialiai paaiškino resursų perskirstymo būtinybe. Tai rodo aiškų prezidento Donaldo Trampo administracijos atitolimą nuo ankstesnės Džo Baideno politikos, kuri siekė asmeniškai patraukti Putiną atsakomybėn už karo nusikaltimus.

Trampas ruošiasi deryboms su Putinu

JAV prezidentas D.Trampas patvirtino, kad antradienį kalbėsis su Vladimiru Putinu dėl galimų taikos susitarimų. Jis užsiminė, kad diskusijoje ketina aptarti „teritorijų ir tam tikrų aktyvų“ klausimus – tai aiškiai siejasi su Zaporožės atominės elektrinės ir kitų strategiškai svarbių objektų likimu.

Trumpas savo pareiškimuose pabrėžė norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau jo pasiryžimas diskutuoti dėl teritorinių klausimų sukėlė nerimą Ukrainoje ir tarp Vakarų sąjungininkų.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė siūlo taikdarius

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Ukrainoje gali būti dislokuotos taikdarių pajėgos, kurios stebėtų paliaubų laikymąsi. Maskva griežtai atmetė tokią galimybę, pabrėždama, kad NATO pajėgų pasirodymas karo zonoje būtų traktuojamas kaip karinis įsiveržimas.

Agresorės Rusijos diplomatai taip pat aiškiai pasisakė prieš bet kokias NATO ar ES „garantines misijas“ Ukrainoje, vadindami jas „oro virpinimu“.

Dabartinė padėtis Ukrainoje išlieka įtempta tiek karo veiksmų fronte, tiek diplomatiniuose sluoksniuose. Kol kas nematyti požymių, kad Rusija ketintų stabdyti agresiją, o tarptautinės bendruomenės reakcija rodo vis didėjantį geopolitinį susipriešinimą. Būsimos D. Trampo derybos su Putinu kelia daug neaiškumų dėl galimos JAV politikos vingių Ukrainos atžvilgiu.