Lietuvoje vis dažniau ir šiurkščiau pažeidinėjama LR Konstitucijos laiduojama piliečių teisė rengti taikius susirinkimus. Dangstydamiesi būtinybe užtikrinti viešąją tvarką ir piliečių saugumą, vietos savivaldos pareigūnai riboja galimybes rengti įvairaus pobūdžio viešuosius susirinkimus, kuriuose piliečiai siekia išsakyti savo požiūrį į valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmus.
Ši viena iš pamatinių konstitucinių teisių nevisada varžoma atvirai. Dažniausiai tai daroma paslėptomis formomis ir būdais. Jau tapo įprasta siūlyti piliečiams rengti jų sueigas, o ypač protesto akcijas, tam netinkamose, toli nuo valdžios įstaigų esančiose vietose arba be rimtų priežasčių dirbtinai riboti jų dalyvių skaičių.
Tokių varžymų plitimas yra aiškus požymis, kad Lietuvoje nuosekliai ir kryptingai siaurinamos demokratinės šalies piliečių teisės ir laisvės. Panašiai elgiamasi tik šalyse, kuriose egzistuoja ne reali, bet valdoma, tai yra, imitacinė, demokratija.
Faktiniai susirinkimų laisvės varžymai teisinami prasimanytais pavojais viešajai tvarkai ir piliečių saugumui. Ypač patogia dingstimi pradėti vis plačiau ir atviriau taikyti šių varžymų praktiką tapo 2009 m. sausio 16 d. įvykiai.
Tokie argumentai yra demogogiški ir melagingi. Viešąją tvarką ir rimtį tokių sambūrių metu privalo bendromis jėgomis užtikrinti jų rengėjai ir teisėtvarkos institucijų pareigūnai. Jos pažeidimai ne tik neleistini – sambūrių rengėjai ir viešosios tvarkos pažeidėjai turi už juos atsakyti pagal įstatymus.
Tačiau norint išsaugoti pamatinius demokratijos principus būtina nuosekliai ir tvirtai vadovautis nuostata, kad net ypatingais atvejais dėl pažeistos viešosios tvarkos galinti kilti grėsmė piliečių saugumui ar viešajam turtui yra kur kas mažesnė blogybė negu nuolatinis Konstitucijos laiduojamų demokratinių teisių ir laisvių siaurinimas.
Dėl ribojamos demokratijos patiriami milžiniški moraliniai, politiniai ir materialiniai nuostoliai, kuriuos valstybei ir jos žmonėms daro niekieno nekontroliuojamos valdžios korumpuotų atstovų ir pareigūnų neatsakingi ir nusikalstami veiksmai. Todėl piliečių teisė būtinais atvejais ginti valstybės ir savo interesus yra svarbesnė už dirbtinai išpučiamas retas ir menkas grėsmes viešajai tvarkai, kurios iš tiesų kartais gali kilti masinių protesto akcijų metu.
Savavališkai varžydama taikių susirinkimų teisę Lietuvos valdžia įžūliai demonstruoja panieką savos šalies piliečiams ir atvirai juos žemina. Savivaliaujančių valdžios pareigūnų cinizmas atrodo dar akivaizdesnis prisiminus, jog šiandien laisvai susirinkti prie Seimo ir Vyriausybės trukdoma tiems patiems žmonėms, kurie prieš dvidešimt metų buvo kviečiami ir raginami ginti šias institucijas.
Jau seniai pribrendo laikas padaryti galą šitokiam Lietuvos piliečių konstitucinių teisių varžymui ir tautos žeminimui. Būtina ryžtingai pareikalauti, kad būtų nedelsiant priimtos būtinas įstatymų pataisos, atimančios galimybę savivaliauti išduodant leidimus rengti viešuosius susirinkimus. Derėtų įstatymiškai įtvirtinti realią valdžios pareigūnų teisinę atsakomybę už bet kokius mėginimus pažeidinėti LR Konstituciją savavališkai ribojant joje įtvirtintas pamatines ir neatimamas valstybės piliečių teises ir laisves.
Demokratinę piliečių taikių susirinkimų teisė – vienas iš didžiausių Sąjūdžio revoliucijos iškovojimų. Šiandien ji yra paminta ir faktiškai atimta iš šalies piliečių. Tačiau ši teisė – pamatinė visų mūsų laisvės ir demokratinės santvarkos išlikimo Lietuvoje sąlyga.
Todėl ryžtingas ir nuoseklus šios demokratinės teisės gynimas turėtų tapti pirmuoju patriotiniu ir pilietiniu visos tautos uždaviniu siekiant susigrąžinant savo valstybę ir atkurti Lietuvos konstitucijoje deklaruojamą demokratinę politinę santvarką. Apgynus šią teisę būtų žengtas pirmas realus žingsnis atgaivinant smarkiai sunykusį Lietuvos žmonių moralinio ir pilietinio orumo jausmą. Be jo negalės išlikti ir pati Lietuvos valstybė. Juk iš tiesų laisva gali būti tik save ir kitus gerbiančių, tad niekada prieš susireikšminusius bei savivaliaujančius valdžios ponus neklūpančių žmonių tauta.
Sąjūdis – tai Tautos laisvės būsena,
jos proveržio apraiška (ar išraiška ~200000 asmenų veikos);
deja, su tokio žymens virkavimo įverčiu,
apie 20000 Lietuvos asmenų vėl politveiklos paraštėn nublokši.
Apmaudu
(kad ir “Alką” sugraudinai šiuo DAUGŽODŽIAUTOJIŠKUOJU BALASTU),
bet (tačiau)… gamtai ir tautai regis reiki tokių
BLOKŠTOJŲ-VIRKŪNŲ.
Kad sutvirtėt!
Idomiausia, kad neramumus, tokiuose renginiuose, kursto, tos pačios valdžios, pasamdyti provokatoriai. Tai viena o antra, patys organizatoriai, turi žinoti, kada pribręsta reikalas “eiti į ataką”. Būna momentas, kai “nebegalima nepulti”. Priešingu atveju, visas, nors ir kilnus reikalas, taps tik eiliniu farsu. Žodžiu, organizatoriai turėtų apsispręsti, kad čia žaidimas “va bank” ir pusėtinų sprendimų būti negali, – arba/arba. Panašus procesas vyko Rusijoje, bet ten opozicija jau pralaimėjo, nes nuėjo neleistinų kompromisų kelių. Kaip rašė vienas iš Rusijos opozicijos ideologų : – “всё дело слили в унитаз”. Tikėkimės, mūsų vadai yra įžvalgesni. Be to, čia ne Rusija, šansų kad pavyks yra nepalyginamai daugiau. Tuo labiau, kad tų, kurie yra uzurpavę valdžią, yra visiška mažuma, plius baili mažuma, bet agresyvi. Ir kuo jie bus agresyvesni, tuo bus aiškiau matyti, kad einama teisinga linkme. Kaip visada reikia ieškoti priešininko silpnosios vietos nes jų stiprioji vieta yra solidarumas ir finansai, bet ir jie nebegaliniai. Ir kalba turi būti TIK ultimatumų kalba, jei ne streikas ir geriausia, kad būtų visuotinis streikas ir kiekvienu klausimu šitaip. Nes, ta pusė, supranta tik jėgos kalbą. Priešingu atveju, neverta net prasidėti.
Vietoje įstatymo numatomo laiko ir vietos derinimo nutarta pirkti signatarų paderinimus su Seimo kanceliarija. Kas žioplys? Net jei susirinkimui leidimas būtų bandomas muilinti, tai būtų geras politinis kapitalas, o dabar… pažeidėjai, ir tiek.
Turime apginti susirinkimų teisę, tačiau teisės taip pat dera paisyti.
Nesutinku. Nes, galima prikurti absurdiškiausių reikalavimų, pavyzdžiui “sunešioti deimantines kurpaites”, kas savaime yra absurdas.
Dalyvavome, derinome, bet kadangi signatarai, kaip Jūs teisingai rašote, neturi tokių teisių, kaip Lenkų rinkimų akcija ar Darbo partija, todėl signatarai bus baudžiami, o darbo partija ir LLRA – ne.
Išmeskime LR Konstituciją su joje įtvirtinta teise į taikius susirinkimus, o vietoje jos naudokime potvarkius , įsakymus ir pan?
1988 buvo demokratiškiau: http://puteikis.blogspot.com/2012/03/policija-pazeisdama-konstitucija-trukde_19.html
vėl grįžome į 1987-uosius……………..
Ne, negrįžome, nes 1987 milicija, skirtingai nei dabartinė policija, negrasino mušti ir netrukdė arčiau Seimo surengti mitingo dėl Trakų paveldo gynimo: http://puteikis.blogspot.com/2012/03/policija-pazeisdama-konstitucija-trukde_19.html
Jeigu yra pažeidinėjamos konstitucinės teisės, tai tokiu atveju adekvatu būtų dėl to ne pamokslauti ar elgtis kaip mažvaikiams, o šių faktų pagrindu traukti atitinkamas institucijas atsakomybėn, t.y. veikti ryžtingai, vyriškai ir kompetentingai.
Beje pamokslavimas – tėra tik nuomonė, į kurią jokiai institucijai neprivalu reaguoti, nes demokratinėje šalyje egzistuoja žodžio laisvė.
Keista, kad Radžvilas nepastebi nedemokratiškumo pasireiškimo galimybių, esančių įtvirtintų Rinkimų įstatyme. Atkreipsiu dėmesį tik į VRK ir kitų komisijų sudarymo ir ypač jų pirmininkų skyrimo tvarką, pagal kurią rinkimų komisijų pirmininkais skiriami Seimo partijų ir šių partijų suformuotų valdžios institucijų deleguoti asmenys. O kodėl ne bendruomenių deleguoti asmenys?! Tokiu atveju galima sakyti, kad turime situaciją, kai patys kandidatuoja patys balsus skaičiuoja…, t.y. paslėptai įtvirtintą sovietinį principą. Tad nesąžiningumui, kurio mumyse per akis, reikštis durys paliktos atviros. Be to, ar galime laikyti turį apskritai demokratinės respublikos rinkimų sistemą, kuomet Seimas yra išrenkamas geriausiu atveju dalyvaujant trečdaliui, o kartais net žymiai mažiau, rinkėjų. Čia yra visos nedemokratijos šaknys ir reikalinga nesičiupinėjus griebti už jų…
Kodėl tik mitingai padės sugrąžinti teisingumą
Todėl, kad kitos priemonės nebepadeda:
1. Gen.prokuratūra ir policija ketvirti metai TYČIA netiria juodųjų archeologų Skuodo rajone organizatoriaus, nors turi jo telefoną. Tai kaip jie ištirs kitas bylas?
2. Saugumas, STT ir kitos spec.tarnybos seka, profilaktuoja, spaudžia, grasina, šantažuoja ir kitaip persekioja žurnalistus (Dapkų, Lavastę ir pan.). Šiems persekiojimams spec.tarnybos neteisėtai naudoja biudžeto lėšas. Rimtiems uždaviniams (kovai su korupcija) nelieka nei pinigų ir noro nėra, nes prioritetai, kaip matome, kitokie.
3. Teismai svarbiose bylose nepaskiria papildomų teisėjų, todėl nusikaltėliai dažnai išvengia bausmių dėl dirbtinai sukeliamos senaties. Pagauti su 30 000 Lt kyšiu prokurorai išsukinėjami pačios gen.prokuratūros rankomis (Eriko Vaiteikūno byla).
4. Kovojančius prieš korupciją ir už teisingumą valdžia persekioja:
4.1. Genzelį, Medalinską ir Ozolą policija padavė į teismą dėl mitingo „Už teisingumą“ prie Seimo kaip neva ne vietoje, nors Darbo partija mitingą rengė ten pat, tačiau jos nedavė į teismą.
4.2. Lryto žurnalistė L.Lavastė prieš metus rašė apie tai, kad advokatai neša kyšius Vilniaus teisėjams. Pasipiktinęs Lietuvos Aukščiausio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J.Prapiestis (jo paskyrimui 2077 m. į šias pareigas pritarė 53 Seimo nariai, nepritarė – 13, 8 susilaikė) kreipėsi į prokuratūrą, kad teismai įpareigotų L.Lavastę išduoti šaltinį, todėl ją daug kartų tampė STT (užuot gaudžiusi kyšininkus teismuose).
5. Kai kurie teisėjai (pvz. Ryšardas Skirtunas) už, pvz. 30 000 Lt kyšius, kuriuose jiems LENGVAI nuneša advokatai (nes Seimas UŽDRAUDĖ juos sekti), išteisina PVM vagis. O juk vagiant PVM apvagiami visi žmonės. Tai, pagal L.Lavastės straipsnį, dažnas reiškinys, tačiau niekas net nebandė tirti jos straipsnyje minėtų kyšininkavimo atvejų.
6. Policija, kitos teisėsaugos įstaigos taiko nepagrįstą ir neteisėtą fizinį ir psichinį smurtą, kurį dangsto, pateisina arba toleruoja teisėsaugos vadovai ir politikai ir kuris dažnai baigiasi nekaltų žmonių sužalojimu (Henriko-Žaltausko byla, A.Ramanauskienės sumušimas iki komos, piketuotojų prie Kariotiškių sąvartyno sumušimai, Garliavos įvykiai ir pan.).
Seimas, deja, KOL KAS neturi JOKIŲ GALIŲ šių teisėsaugos institucijų vadovams, kad jie ištirtų minėtą ir kitas bylas, NEGĄSDINTŲ žurnalistų, skirtų papildomus teisėjus, kad būtų išvengta dirbtinių vilkinimų, nepersekiotų signatarų už mitingų rengimą, pasmerktų kyšininkus, nemuštų senukų ir t.t.
Todėl kaip priemonė šiems dalykams taisyti liko visuomenės mitingai.
Jei kas turite geresnių idėjų, kaip kitokiais būdais taisyti šias ydingas situacijas, siūlykite – būtinai naudosime visas priemones kuo greitesniam teisingumo atkūrimui visose srityse.
O dabar, šį šeštadienį, 04.14 d.13.00 Vilniuje prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje kviečiame į mitingą „UŽ LIETUVĄ BE MELO IR SMURTO!“: tiny.lt/kzmrcad
Mitingai nepadės.
Reikia skirti VRM ministru N.Puteikį.
Mitingai gerai, bet čia jau reik galvoti apie visuotinas nepaklusnumo akcijas
Aš tau pagriausiu Lietuvos valstybę, netikėli. 😉
Кароче Склифасовский. Литве нужен, свой, матрос Железников, чтоб отправил правительство спать. Потому, что народ устал. 😀
Tikras lietuvis miega užmerkęs tik vieną akį.
Nesusidėk su nelietuviais – padirbs tokių, kad bus nei velns, nei gegutė (suomių ir pan. 🙂 ).
Tu dar matyt ir jogas, 3:48, jau pabudęs, prameditavęs.
Ne, jis indėnas – miega viena akim atmerkta. 😀
Tiksliau, – medituojantis indėnas. Pagarba. Laukiam nušvitimo. 🙂
Štiša, nelietuviai – atiduosiu jus čekučiams. 🙂
12:46 – ritualiniai pietūs.
Manau, kad su kvlifikuotai parengta valstybės valdymo struktūrų pertvarkymo programa – jo gairėmis galima laimėti 2/3 vietų Seime per artimiausius rinkimus ir teisingumo, demokratijos tikslus realizuoti per Seimą. Tai kur kas realesnis kelias būtų. Pagaliau nespėjus įgauti reikiamos palaikymo jėgos iki šių rinkimų su ta programa galima veikti po rinkimų ir pasiekti pirmalaikių. Berods, tam, kad judėjimas gautų teisę dalyvauti šiuose rinkimuose turi užsiregistruoti politine organizacija iki rugpjūčio.
Gi mitinguose gali būti surengta provokacija ir jie bus kuriam laikui uždrausti saugumo užtikrinimo sumetimais.
O kas rinkimuose balsus skaičiuoja jau 24 metai
Berods, nepamainomu balsų “skaičiuotoju” visą tą laiką yra VRK pirmininkas Vaigauskas su Seimo partijų ir valdžios institucijų jam į “pamačį” deleguotais asmenimis. Valdžiai nerūpi jokios VRK pirmininko kadencijos, jokios rotacijos, tas „skaičiuotojo“ “nepajudinamumas” daug ką, kad ir netiesiogiai, pasako apie pačių rinkimų funcionavimą…