Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto tyrėjų komanda Lietuvoje tyrė 149 žvaigždes, apie kurias skrieja planetos.
Naudodami VU Molėtų astronomijos observatorijos teleskopą ir ešelė spektrografą mokslininkai nustatė žvaigždžių cheminę sudėtį. Naujoviškas tyrimas paskelbtas tarptautiniame žurnale „Astronomy & Astrophysics“.
Šis tyrimas yra vienas iš pavyzdžių, kad VU astronomai gali vykdyti pasaulinio lygio tyrimus neišvykdami iš Lietuvos. Mokslininkų teigimu, tik ištyrus žvaigždę galima išsamiai ištirti ir jos planetas.
„Tyrimo rezultatai prisideda prie gilesnio supratimo, kaip žvaigždžių aplinka veikia planetų formavimąsi ir jų savybes. Atlikome išsamią 149 žvaigždžių su 172 planetomis spektrinę analizę.
Nustatėme žvaigždžių atmosferų pagrindinius parametrus ir cheminę sudėtį, parodančią ryšį tarp žvaigždžių chemijos ir planetų savybių“, – apie tyrimą pasakoja viena iš jo autorių dr. Edita Stonkutė.
„Šviesa, kuri atkeliauja iš žvaigždės į teleskopą, šviesolaidžiu nukeliauja į spektrografą ir tuomet mes jau galime analizuoti šiuos duomenis.
Astronomų darbas nėra toks romantiškas, kaip gali pasirodyti, tenka dirbti ir naktį, ir dieną“, – mokslinio darbo specifika dalijasi dr. Arnas Drazdauskas.
Mokslininkų teigimu, patarlė „obuolys nuo obels netoli rieda“ gali būti taikoma ir kalbant apie planetas.
„Jei norime geriau pažinti tolimą planetą, tarkime, mažą uolėtą pasaulį už dešimčių ar šimtų šviesmečių, geriausia pradėti nuo jos žvaigždės pažinimo.
Planetos formuojasi apie savo žvaigždes iš tos pačios medžiagos, iš kurios yra sudarytos ir žvaigždės. Vadinasi, norėdami pažinti tolimus „egzopasaulius“, turime pirma pažinti jų šeimininkes – žvaigždes.
Tik žinant tikslius žvaigždės parametrus, pavyzdžiui, masę, dydį, galima nustatyti planetos, kuri skrieja apie tą žvaigždę, masę ir spindulį, arba dydį“, – pasakoja dr. Renata Minkevičiūtė.
Žvaigždžių spektroskopija – tai būdas, kuris analizuojant šviesą leidžia mokslininkams įvertinti temperatūrą, slėgį ir metalų gausą arba kiekį žvaigždžių viršutiniuose sluoksniuose, atmosferose. Molėtuose mokslininkai atlieka išsamią planetas turinčių žvaigždžių analizę.
„Spektrografas, prietaisas, skirtas žvaigždžių šviesai analizuoti ir išsiaiškinti, iš kokių cheminių elementų sudaryta jų atmosfera, jau nuo 2016 m. Molėtų astronomijos observatorijoje atveria unikalias galimybes tyrinėti žvaigždes mūsų galaktikoje.
Kaip detektyvai analizuoja pirštų atpaudus, taip astrofizikai perskaito žinias, užkoduotą žvaigždžių spektruose, ir pasakoja apie galaktikos cheminę evoliuciją – kaip susiformavo ir vystėsi žvaigždės“, – sako vienas iš tyrėjų dr. Šarūnas Mikolaitis.
Molėtų astronomijos 1,65 m teleskopas yra didžiausias optinis teleskopas Šiaurės Europoje. Lietuvoje išsamūs spektroskopiniai žvaigždžių su planetomis tyrimai pradėti dar visai neseniai, 2018 m. Planetų prie kitų žvaigždžių, dar vadinamų egzoplanetomis, tyrimai yra viena iš svarbiausių tyrimų sričių šių dienų astrofizikoje.
Paukščių Tako galaktiką sudaro šimtai milijardų žvaigždžių, o remiantis statistika pastebima, kad beveik visos žvaigždės turi bent vieną planetą.
Tyrimo autoriai – dokt. A. Šarma (Sharma), dr. E. Stonkutė, dr. A. Drazdauskas, dr. R. Minkevičiūtė, dr. Š. Mikolaitis, habil. dr. Gražina Tautvaišienė, magistras T. Narbuntas.
Knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” su preambule, kad “Prieš pareinant, reikėjo išeiti” (užlupo ledynmetis), 17 p. yra parašyta, jog “…ir prieš 170 tūkstančių metų Homo sapiens – protingasis žmogus buvo lygiai taip pat fiziškai, psichiškai ir protiškai išsivystęs , kaip kad mes, gyvenantys Žemėje, kartu ir Lietuvoje, lietuviai”. Nėra naujiena, tad, mokslininkams, kad esame “pasėti iš kosmoso”. T. y. esame lyg tai “skraidančių lėkščių” iš kažkurios planetos paimti ir apgyvendinti čia prie Saulės žvaigždės Žemės planetos “džunglėse”. Suraskite, tad, žvaigždę, prašau, kokiame nors žvaigždyne (Mergelės gal?), kuri galėtų turėti planetą kaip Žemė, o tada ir sužinotume – kas mūsų kaip tokių pat žmonių kaip mes kad esam buvome kažkada į čia atskraidinti.