Baigėsi dar vienas trijų metų sumanymo „Kalbantys jausmai“ laikas – susitikimai su vyresnio amžiaus Šalčininkų rajono gyventojais. Šiais metais kūrybinė komanda aplankė 42 pensininkus, gyvenančius Šalčininkų rajone.
Aktorių duetas Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas remdamiesi ankstesnių metų patirtimi atnaujino programą ir subūrė aktorių komandą, kuri ne tik profesionaliai pritaikytų pasirodymus pagal individualius poreikius, bet ir nuoširdžiai gilintųsi į pensininkų pasakojamas asmenines istorijas.
Vienas iš sumanymo siekių buvo pasitelkiant įvairias menines priemones gerinti pasienio zonos pensininkų psichinę sveikatą bei stiprinti tarpusavio ryšius, bendruomeniškumą.
Per du sumanymoo metus aplankyti pensininkai, gyvenantys Šalčininkuose, Šalčininkėlių ir Dieveniškių miesteliuose bei Pupiškių, Didžiulių, Padvarių, Jurgelionių, Geležių, Urelių, Daulėnų, Sabaliūnų, Pašalčio, Poškonių, Siaurimų, Šiudainių, Rimašių, Dailidžių, Paginių, Kaziulių ir Žižmų kaimuose.
Profesionalių menininkų – aktorių ir sertifikuotų socialinių klounų – komanda vedė pensininkams teatralizuotas fotosesijas, atliko specialiai jiems parengtą muzikinę programą.
Susitikimai vyko skirtingomis kalbomis, prisitaikant prie įvairiakalbės ir daugiakultūrės Šalčininkų rajono gyventojų tapatybės. Atskiras meninių veiklų dalis jungė pašnekesiai apie gyvenimą: senjorai noriai dalijosi sukaupta gyvenimiška patirtimi ir patarimais.
Veiklų dalyviai linkėjo jaunesnėms kartoms sveikatos, laimės, meilės, ilgų gyvenimo metų, gyventi taikiai, draugiškai, būti sąžiningiems ir teisingiems. Kalbėdamas apie savo patirtį dalyvaujant susitikimuose su senjorais aktorius Lukas Auksoraitis minėjo, kad „Į kiekvieno pensininko namus eidavome kaip į naują spektaklį.
Nežinojome kokia bus žmogaus nuotaika, nusiteikimas. Tačiau visi pensininkai mus priėmė su atvira širdimi, jiems mes buvome dienos, mėnesio, o kitiems gal ir metų įvykis. Proceso metu pastebėjau, jog buvimas su pensininkais, klausymasis jų istorijų mane taip pat praturtino.
Man pačiam šita veikla priminė, jog garbaus amžiaus žmogus – išmintingas žmogus. Jo visada įdomu klausytis. Tokios veiklos, kaip ši labiausiai skatina bendrauti. Ne retai mūsų apsilankymo atgarsiai nuaidėdavo per vieną ar kitą kaimą.
Pensininkai pasakoja įspūdžius kaimynams, vaikams, anūkams. Tikiuosi, po mūsų apsilankymo jie dažniau susitiks ir tarpusavyje.“ Aktoriai pripažįsta, jog pradžioje vykdant veiklas kilo sunkumų dėl pensininkų uždarumo: todėl pirmiausia reikėjo rasti kontaktinių žmonių, per kuriuos galėtų būti mezgamas pradinis ryšys.
Pensininkai baiminosi įsileisti nepažįstamus žmones į savo namus. Vis dėlto, eigoje tarpusavio ryšys vystėsi natūraliai ir įgyvendinti sumanymo misiją – sukurti kultūrinius tiltus tarp skirtingų kartų – pavyko sėkmingai.
Projekto vadovė ir sumanymo autorė Virginija Kuklytė pabrėžė, kad kasmet „temos tapo vis gilesnės, nukreiptos ne tik į kūrybiškumą, bet ir į psichinę bei socialinę gerovę.
Perėjome nuo bendrų kūrybinių dirbtuvių prie sudėtingesnių temų, susijusių su jausmų atpažinimu ir išraiška, kurios buvo pritaikytos individualiems dalyvių poreikiams. Proceso metu kūrybinis bendradarbiavimas tapo ne tik menine, bet ir socialine patirtimi, kurioje senjorai jautėsi svarbūs, nepamiršti ir gerbiami.“
Užsiėmimų pabaigoje pensininkai pasidalijo, jog netikėti profesionalių aktorių ir socialinių klounų apsilankymai jiems sukėlė nuostabą – mat įprastai tokiose vietovėse menininkų kolektyvai nesilanko. Vieningai pritarta, kad koncertai, spektakliai ir kitos veiklos gerina nuotaiką, padeda nesijausti vienišam.
Suasmeninti aktorių pasirodymai suteikė laimės, džiaugsmo, dalyvių veiduose neblėso šypsenos. Aktorius Artūras Svorobovičius (Artur Svorobovič) po susitikimų su pensininkais atvirai dalinosi įspūdžiais: „Proceso metu atradau jautrų ryšį ir nuoširdų bendravimą su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Jų atvirumas, tiesa akyse, paprastumas ir tuo pačiu metu begalinė patirtis – skleidėsi susitikimų metu. Tai kėlė susižavėjimą ir grožį. Pensininkai – tai žmonės kurie turi kuo pasidalinti, turi ką papasakoti ir turi ką palinkėti ateities kartoms.
Nuoširdūs jų žodžiai, tampa prasmingesnis ir stipresni už knygą ar filosofų mintis.“ Savo mintis apie užsiėmimus su pensininkais išsakė aktorius, sertifikuotas socialinis klounas Šarūnas Gedvilas: „Su kiekvienu stengiamės užmegzti individualų ryšį.
Komandoje turėjome keliomis kalbomis kalbančių aktorių, todėl pensininkai nejausdavo nepatogumųo bendrauti sau neįprasta kalba.
Ne vienas pripažino kad jaučiasi vienišas ir kad šį susitikimą ilgai atsimins. Kelios močiutės visnkartojo: „Mirsiu – nepamišiu kas čia buvo“. Dažnai pensininkai labai nustebdavo, kad visas pasirodymas skirtas tik jiems individualiai.
Būdavo ir labai jautrių akimirkų kai pensininkai graudindavosi išgirdę savo jaunystės dainas. Per bendras teatro veiklas vyresnio amžiaus žmonės pradėjo atsiverti, įsitraukė į procesą, dalinosi savo istorijomis ir patirtimi.
Sumanymo eigoje mūsų santykiai tapo ne tik profesiniai, bet ir asmeniški.“ Pasak sumanymo komandos, veiklos buvo reikšmingos abiem pusėms – šie tarpusavio mainai suteikė galimybes meno pagalba apsikeisti vertinga patirtimi: pensininkai turėjo progą įsitraukti į kūrybinį procesą, o aktoriams tai buvo galimybė pažinti Pietryčių Lietuvos regiono senjorų požiūrį į gyvenimą, įsigilinti į jų psichinį pasaulį, išgirsti išskirtines asmenines istorijas.
Projekto veiklos finansuotos Lietuvos kultūros tarybos ir Europos sąjungos. Ilgamečiai sociokultūrinių veiklų partneriai – Britų taryba Lietuvoje. Kūrybinė komanda nuoširdžiai dėkoja ZOOMBOOK už galimybę įamžinti ypatingas teatralizuotų susitikimų akimirkas ant fotodrobių ir jas padovanoti pensininkams.
