Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

A. Mažiulis. Senosios mūsų šventyklos ir aukos

Antanas Mažiulis, www.alkas.lt
2024-10-25 08:13:09
5
Šventyklos

D. Greičiūno nuotrauka. Šatrija saulei tekant.

Trumpai susipažinus, ką seniau lietuviai garbino, t. y. kokius dievus turėjo, iškyla vienas iš pačių svarbiausių ir galbūt įdomiausių mūsų senojo tikėjimo klausimų, būtent, kur ir kaip visas šias dievybes pagerbė.

Tačiau ir šiam klausimui aiškiai nušviesti senuose šaltiniuose patikimų žinių taip pat mažai sutinkame ir todėl išvadas tenka padaryti iš visokių smulkių nuotrupų arba kitos, jau netiesiogines medžiagos.

Šventyklos

Turbūt mes visi esame girdėję, o kai kurie ir skaitę, jog buvo pagrindinė senovės lietuvių šventovė, kuri vadinosi Romuva arba Romava. Ten augęs šventasis ir amžiais žaliuojąs ąžuolas; prie jo liemens buvusios prisiglaudę Patrimpo, Perkūno ir Pikulo statulos, o prieš jas dieną naktį kūrenosi šventoji ugnis, vaidilučių saugoma.

Ten pat gyvenęs ir Krivių Krivaitis, kuris turėjęs valdžios ir visos Lietuvos krivėms bei žyniams… Ne vienas iš mūsų gal slapta galvojame, kokia didinga ir graži tuomet anoji šventovė atrodė. Tačiau visas šis gražus pasakojimas yra Simano Grunau (XVI a.) prasimanymas (paties autoriaus nuomone), kurį vėliau pakartojo kiti rašiusieji, papildydami ir net paveikslus nupiešdami.

Petras Dusburgas (XIV a.), kurio trumpą žinutę S. Grunau savaip perdirbo, rašo, kad „šios sugedusios tautos viduryje, būtent Nadruvoje, buvo vieta, Romuvos (Romow) vardu vadinama, kuri vardą iš Romos buvo gavusi. Joje gyveno tam tikras Krivė (Criwe) vadinamas, kurį lyg popiežių garbino (gerbe)”.

Toliau autorius mini, kad šio Krivės klausė ne tik prūsai su lietuviais, bet ir šiandieninės Latvijos sritys. Jis kūrenęs amžinąją ugnį, skelbęs mirusiųjų likimą ir deginęs laimėto grobio aukas. Kartu mini, kad ir kitose vietose buvo sudeginamos aukos, ypač arkliai.

Tačiau šią visą žinią gerai įsiskaičius, nerandame nei amžiais žaliuojančio ąžuolo, nei dievų trejybės; nemini nei vaidilos, nei ugnies sarges-vaidilutes.

Pati žinutė labai paprasta, bendra ir jokio aiškaus vaizdo neteikianti, persunkta ir ano meto katalikams būdingu galvojimo būdu: kaip popiežius valdo visą pasaulį iš Romos, taip šios vietos Krivį saviškius iš Romuvos. Ir visi kiti priedai yra laisvas kronisto išsigalvojimas arba perkelti iš Skandinavijos (amžiais žaliuojas ąžuolas, dievų trejybe…).

Bet ši bendra P. Dusburgo užrašyta žinutė mums labai svarbi, jog sumini, kad lietuviai aukas sudegina ne tik Romuvoje, bet ir „kurioje nors šventoje vietoje”, būtent tokių šventviečių būta ir daugiau.

Plačiau nebesustojant ties Romuva, kurios tikslios vietos šiandieną nebegalime atsekti, galima manyti, jog ši aukų vieta galėjo būti viena iš daugelio, tačiau nebūtinai jau tiek garsi, kaip P. Dusburgas apraše. Ji galėjo būti viena išskirtinė vietos šventvietė, kur buvo koks nors gydomasis šaltinis, išskirtinis medis arba miškas, akmuo ir pan., tačiau jokia šventykla su pastatais ir nuolatine aukų vieta.

Po Lietuvos krikšto rašęs J. Dlugošius (J. Dlugossii, 1415-1480) sumini dvi šventyklas, vieną Vilniuje ir kitą ant Nevėžio kranto aukštame kalne (anuo meto Žemaitijoje). Tiek vienoje, tiek antroje vietoje buvę amžinos ugnies aukūrai, kurią Vilniuje saugoję ir kurstę atskiri žmonės, vadinami Znicz arba Zincz (žynys). Patys senojo lietuvių tikėjimo pas J. Dlugošių aprašymai nėra laisvi nuo romėnų tikėjimo įtakų, nes jis vienas iš pirmųjų bando įrodinėti, jog lietuviai kilę iš romėnų.

Tam įrodyti jis pateikia tam tikrų lyginimų ir etnografinių duomenų, todėl visai suprantama, kad romėniška medžiaga persunktas ir senasis mūsų tikėjimas. Dviejų šventyklų suminėjimas nėra taip pat atsitiktinis, nes tuo metu žemaičiai ir Aukštaičiai sudarė dvi skirtingas sritis ir ne vienu metu buvo krikštyti. Atskirai per dvi vietas aprašydamas Žemaičių ir Aukštaičių krikštą, J. Dlugošius, buvo priverstas pažymėti ir dvi visai atskiras šventyklas, kaip pagrindines tiems kraštams, tačiau labai abejotina, ar tos šventvietės ir tada buvo pagrindines (centrines) senojo lietuvių tikėjimo vietos.

Greičiausia jos pateko į šaltinius visai atsitiktinai, kaip ir dviem šimtmečiais anksčiau garsioji Romuva. Lygiai taip pat abejotina, ar šios vietos buvo šventyklos su amžinos ugnies židiniais ir nuolatiniais aukurais bei kasdieninėmis aukomis, kas taip pat labai primena romėnus.

Greičiausia buvo tik paprastos šventvietės, kur laikas nuo laiko buvo sukuriama ugnis ir sudeginamos aukos. Tačiau Vilniaus šventvietė galėjo būti įgavusi daugiau garso, nes ten aukų metu dalyvaudavo pats Lietuvos valdovas.

Atskirai dar tenka suminėti Rambynas XIX a. įvairiuose aprašymuose jis vadinamas savotiška lietuvių šventykla ir visados aprašomas aukų akmuo, kurį vėliau sunaikino. Tačiau ir ši vieta nebuvo jokia šventykla, bet tik vietinės reikšmės šventvietė.

Šventvietės

Tiek šaltiniai, tiek tautosaka, taip pat ir visas mūsų senojo tikėjimo pobūdis sutartinai byloja, jog lietuviui atskirų pastatų dievams pagerbti nereikėjo, t. y. šventyklos nebuvo statomos, bet aukojama tam reikalui skirtose vietose, atvirame lauke. Ir tas išskirtines arba aukų vietas tenka pavadinti šventvietėmis.

Senojo lietuvio šventvietes buvo labai įvairios. Jis turėjo šventąsias upes ir ežerus, kur nežvejojo ir skyrė tam tikras aukas; jis gerbė atskirus kalnus ir net akmenis, ką taip pat mini įvairūs šaltiniai, nurodydami ir kur tas buvo; jis nepaprasta pagarba išskyrė ištisus miškus arba atskirus medžius, ten nemedžiodamas, šakelės nelauždamas ir svetimam, kito krašto žmogui, kojos neleisdamas įkelti.

Tokias šventas vietas mini įvairūs seni raštai, o daug kur jos ir dabar sutinkamos, pvz. kartais sudedamos vienur ar kitur aukos prie kokio medžio, akmens ar šaltinio. Tų vietų lietuvis negarbino kaip dievų, bet tikėjo, jog ten vienu ar kitu metu pati dievybe gyvena, todėl ji buvo pagerbiama vienokia ar kitokia auka, ką nors įmetant, prikabinant arba sudeginant.

Visai atskirą šventviečių būrį sudaro alkai. Tai buvo šventi miškai, kuriuose degindavo ir laidodavo savo mirusiuosius. Šiandieną šis žodis pažįstamas daugelyje Lietuvos vietų, nors paprastai tik kaip vietovardis. (Alkos kalnai, ežerai, upės, miškai ir pan.).

Žyniai ir krivės

Iš P. Dusburgo žinios matyti buvus kažkokį krivę, kurio klausė visa Prūsija, Lietuva ir net Latvija. Tai atrodė esąs vyriausias šv. ugnies saugotojas ir aukotojas. Ir J. Dlugošius mini kažkokius šv. ugnies prižiūrėtojus, kurių vienas vadinosi Znicz arba Zincz, atseit žynys.

Tačiau neturint lietuviams atskirų šventyklų, tokių nuolatinių ugnies saugotojų nereikėjo. Tuo pačiu atpuola ir labai išgarsėjusios vaidilutės, kuriose lengvai galime atpažinti senovės Romos vestales. Ir šią prielaidą, kad mūsuose nebuvo nuolatinio senojo tikėjimo dvasininkų luomo, itin sustiprina priesaikinė Kęstučio auka.

Ne koks nors atskiras dvasininkas ją pravedė, bet pats valdovas, atstovaudamas savo kraštą ir savo žmones, kaip dar ir šiandien kaimuose seniausias kaimo vyras arba net moteris.

Todėl ir P. Dusburgo minimas krivė, kuris ten rišamas su jo lazda arba krivule, gali būti vietinis vyresnysis, kuriam buvo paklususi tam tikra apylinke, o gal vietinis žynys arba žiniuonis, t. y. ateities ir žmogaus likimo spėjėjas, visoks ligų nuvardintojas.

Pats krivė laikytinas bendriniu vardu, nors gali būti ir tikrinis vieno tokio žynio vardas. J. Dlugošiaus minimas Znicz, atrodo, neatskiriamas nuo žynys, t. y. žavėtojas, nukalbėtojas, veizdėtojas, nuvardintojas. Visoki „Tulisones”, „Ligaschones”, „Wurschkaytes” ir kita vėlyvesnių vardų gausa pridurimui veda prie tų pačių žavėtojų ir burtininkų.

Aukos ir maldos

Įvairūs šaltiniai sumini mūsų senojo tikėjimo aukas. P. Dusburgas, kalbėdamas apie prūsus, rašo, kad buvo aukojama, mūšį laimėjus, trečia grobio dalis, o prieš sudeginant arklius, jie buvo nuilsinami. Čia visur susiduriame su padėkos auka, kuri buvo sudeginama.

Tokia pat padėkos auka laikytina ir paimtųjų belaisvių deginimas. J. Dlugošius mini, jog vėlėms pašerti buvo pilamas midus tiesiog į židinį, o maistas padedamas ant medžio žievės. Kiti, vėlesnieji šaltiniai, žino, jog buvo aukojama kiaulaitė, ožys, gaidžiai ir t.t.

Stebėdami mūsų senesniosios kartos papročius, galime pastebėti pakankamai dar tam tikrų aukos liekanų. Pvz. daug kur žvejai pirmąją žuvį iš tinklo ar kitaip ją sugavę paleidžia. Tai labai sena pirmuonių auka, turinti padėkos prasmės.

Arba mūsų senukės, nusiprausę akis prie švento šaltinio, paprastai tekančio saulės link, meta pinigėlį, o seniau dėdavo stomenis arba parovę žolės pluoštą įmesdavo. Yra vietų, kur išsigydžius tam tikras ligas, reikia vasaros metu įmesti žydinčių laukų žolynų.

Vietomis pavasariais į pirmąją vagą užaria duoną arba ją užkasa rugių lauke, juos baigę pjauti. Visais tais atsitikimais čia galima įžvelgti Žemei aukos likučiai. Taip pat ir tam tikromis dienomis nuneštas ir ant kapo paliktas maistas, primena senąsias aukas vėlėms pašerti.

Atrodo, kad kiekvieną lietuvio auką sekė ir tam tikra malda, kuri svetimšalių nebuvo pastebėta arba dėl kitų sumetimų neužrašyta. Seniausios maldos nuotrupos žinomos Perkūnui, kurį jį kreipiamasi, pavadinant „dievaičiu” ir žadama mesti „paltis” (lašinių).

Tačiau visa ši malda yra dalinė, tik nuotrupos. Ir visos, dar šiandieną tautoje sutinkamos, įvairios maldeles Perkūnui, Saulei, Mėnuliui, Žemei, Gabijai ir kt. greičiau laikytinos senųjų maldų nuotrupomis, bet ne ištisinėmis, nors kartais jos tokios gali būti ir pastoviai išlikusios iš labai gilios senovės, nes gamtos žmogus paprastai mėgsta trumpas maldas ir tokias perduoda iš kartos į kartą.

Antanas Mažiulis. „Ateitis” 1951 m., nr. 9, p. 249-250

Parengė Donatas Greičiūnas

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 5

    1. Rimgaudas says:
      9 mėnesiai ago

      Nadruva yra baltiškų prūsų žemių teritorijoje, todėl Tiubingeno universiteto diplomanto Antano Mažylio žinia apie senovės lietuvių šventovę Nadruvoje, papildant, jog panašių šventovių buvo visoje Lietuvoje ir Latvijoje, kur augo ąžuolas su besikūrenančia ugnimi šalia, turi didelę mokslinę vertę. Juolab, kad šventykla vadinosi ‘Romuva, kuri vardą iš Romos gavusi”.. Nors de facto 40 – ties Lietuvoje esančių Romuvų bendruomenių su savo alkomis mūsų vyriausybė nėra pripažinusi oficialiomis iki šiol, tačiau tikėtina, jog artimiausiu laiku tai bus padaryta nedelsiant. Dėkoju.

      Atsakyti
    2. Tadas says:
      9 mėnesiai ago

      Tokia pat padėkos auka laikytina ir paimtųjų belaisvių deginimas.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        9 mėnesiai ago

        Durnių ir bažnyčioj muša.

        Atsakyti
    3. Klaustukas says:
      9 mėnesiai ago

      Pavaikslas labai primena Arijų piemenėlį. Kurių raudos patapo Veda kultūros švenčiausiomis mantromis. Arijų davaisinis pasaulis nusėtas kančios ir siekio išgyventi. Lietuviai vieninteliai jų atstovai, bet ar atstovauja ?

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        9 mėnesiai ago

        Tą mūsų Arijų pasaulį Antanas Mažiulis pavaizdavo praeito šimtmečio viduryje. Tačiau jis, išaugęs dvasinėse Lietuvos ir Latvijos Romuvų bendruomenėse, pasidarė žymiai galingesnis. Juolab, kad nuo šiandien strateginiu partneriu tapo Vokietija, nustūmus į šalį galimą Rusijos Baltijos šalims grėsmę negrįžtamai.

        Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
    Užsienyje

    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

    2025 07 11
    Troleibusas
    Lietuvoje

    Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

    2025 07 11
    Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
    Lietuvoje

    Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

    2025 07 11
    Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
    Kultūra

    Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

    2025 07 11
    Abiturientai
    Lietuvoje

    Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

    2025 07 11
    Žvejyba
    Lietuvoje

    Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

    2025 07 11
    Lietus
    Gamta ir žmogus

    Lietūs tikrina kelininkų budrumą

    2025 07 10
    Kultūros ministerija
    Lietuvoje

    Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

    2025 07 10

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
    • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
    • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
    • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
    • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

    Kiti Straipsniai

    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

    D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

    2025 07 11
    A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?

    A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?

    2025 07 11
    G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

    G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

    2025 07 11
    J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

    J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

    2025 07 10
    Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

    Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

    2025 07 10
    Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

    Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

    2025 07 10
    Delta Akvaridai, meteoras, meteorai

    J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

    2025 07 09
    Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

    Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

    2025 07 09
    Geomagnetinė audra

    Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (II)

    2025 07 09
    E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

    E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

    2025 07 08

    Skaitytojų nuomonės:

    • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
    • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
    • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
    • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Kauno dramos teatre vyks knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas | dramosteatras.lt nuotr.

    Kauno dramos teatre vyks knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai