Spalio 7 d. Vilniuje prie Salomėjos Nėries paminklo, žinomas antisovietinių mitingų dalyvis Laimonas Juozėnas pradėjo bado akciją prieš miesto valdžios ketinimą nugriauti arba iškelti poetės paminklą.
Pasak L. Juozėno, jis siekia ne tik apsaugoti Salomėjos Nėries paminklą, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kaip valdžia ir visuomenė elgiasi su kitais lietuvių rašytojais bei kultūros veikėjais.
„Badauju dėl to, kad atkreipčiau dėmes, jog nepritariu Salomėjos Nėries paminklo nugriovimui. Jį privaloma išsaugoti, nes tai yra mūsų Lietuvos lakštingala, kokios nebuvo ir nebebus. Siekiu atkreipti valdžios dėmesį ir sustabdyti kultūros veikėjų menkinimą ir diskreditavimą,“ – teigė Juozėnas.
Jis pabrėžė, kad dabartinis siekis perkelti ar sunaikinti Salomėjos Nėries paminklą yra tąsa anksčiau vykusių pastangų sumenkinti tokius rašytojus kaip Juozas Baltušis, Petras Cvirka ir Ludas Gira.
„Negana to, kad prieš 33 metus buvo sumenkintas rašytojas Juozas Baltušis, kuris rašė savo knygas gyvąja tikrąja lietuvių kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai. Šitas Juozo Baltušio knygas buvo privaloma skaityti mokykloje ir rašyti pagal jas temas, tačiau padarė taip, kad jos jau būtų neprivalomos, neįtiko tuometiniai valdžiai Juozas Baltušis. Toliau, praėjus daugeliui metų, pradėjo menkinti ir Petrą Cvirką, Liudą Girą, taipogi kėsinamasi į Justiną Marcinkevičių, dabar jau Salomėją Nėrį, todėl kyla klausimas, kas sekantis?“, – sako L. Juozėnas.
Be to, L. Juozėnas ragina visuomenę ir valstybės institucijas atkreipti dėmesį ir į gimtosios kalbos padėtį, nes gyvename globalizacijos laikais, kurie, nors ir atveria naujas galimybes, bet gali nepalikti galimybių išsaugoti mums mūsų kalbos.
„Kodėl griebia būtent šituos rašytojus „desovietizuoti“? Todėl, kad šitie rašytojai rašė gyvąja lietuviškąja kalba, todėl, kad norima išstumti ir palaipsniui sumenkinti pačią lietuvių kalbą per literatūrą. Negana to, kad iškabos miestuose jau kai kur tik anglų kalba.
Negana to, kad prekybos centruose ant prekių etikečių, užrašytų anglų ar kitomis kalbomis, lietuvių kalba užklijuotas tik mažas lipdukas, sunkiai įskaitomomis lietuviškomis raidelėmis, kurių be padidinimo stiklo neįskaitysi, tai dabar jau griebiamasi lietuvių kalbą diskredituoti menkindami rašytojus“, – teigia badautojas.
Ir priduria: „Tai yra, mano manymu, tokia savotiška, suplanuota gudri, subtili lietuvių kalbos, laipsniško išstūmimo naikinimo akcija“.
Kęstučio Tamašausko pokalbis su Laimonu Juozėnu:
Pastaruoju metu Salomėjos Nėries paminklas tapo simboliu ginčuose tarp kūrėjo kūrybiškumo ir jo kultūrinio palikimo vertės bei jo politinių pažiūrų ir poelgių bendradarbiaujant su Lietuvos okupaciniu sovietiniu režimu vertinimo.
Salomėja Nėris yra viena garsiausių Lietuvos poečių, žinoma dėl savo lyriškos poezijos, atspindinčios asmeninių jausmų gilumą, gamtos grožį, tautinę tapatybę.
Tačiau S. Nėries politiniai veiksmai Antrojo pasaulinio karo metais, kai poetė prisidėjo prie sovietų propagandos, ją pavertė prieštaringa asmenybe.
Nors jos kūryba tebėra vertinama, daugelis mano, kad jos vieši politiniai veiksmai – kaip dalyvavimas sovietinėje delegacijoje Maskvoje 1940 m., kur ji dėkojo už Lietuvos „išvadavimą“ – reikalauja kritiško požiūrio.
Dėl to Salomėjos Nėries paminklas atsidūrė pastarojo meto desovietizacijos vajaus akiratyje.
Pasak vienų, poetė buvo priversta paklusti okupacinio režimo spaudimui, todėl jos literatūrinis indėlis turėtų būti atskirtas nuo politinių veiksmų.
Kiti tvirtina, kad jos dalyvavimas sovietų veikloje sumenkino jos kūrybą ir, kad jos paminklas turi būti pašalintas kaip sovietinės propagandos reliktas.
L. Juozėno bado akcija taip pat primena, kad kultūros ir istorijos simbolių klausimai dažnai nėra vienareikšmiški.
Valdžios įstaigos privalėtų ieškoti sprendimų, kurie atitiktų visos visuomenės lūkesčius, siekti pusiausvyros tarp visuomenės poreikio išsaugoti tautos kultūrinį paveldą ir kritiško praeities vertinimo iš nūdienos pozicijų.
Pavyzdžiui, paminklų kontekstas galėtų būti paaiškintas informaciniais stendais ar kitomis priemonėmis, kurios padėtų geriau suvokti istorijos sudėtingumą. Svarbu būtų rasti dermę tarp praeities paminklų, kurie formuoja tautos kultūrinę tapatybę, išsaugojimo ir šiuolaikinio požiūrio į sudėtingą istorinį palikimą.
Pasak Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, etnokosmologo, Alkas.lt vyriausiojo redaktoriaus Jono Vaiškūno, dabartinių įtampų ir nesusipratimų galima buvo išvengti arba juos galima būtų buvę išspręsti daug veiksmingiau, jei Seimas savo laiku būtų priėmęs nuo 2012 metų valdžios stalčiuose tebedūlantį Lietuvos Respublikos Tautos Istorinės atminties įstatymo projektą.
„Šiame įstatymo projekte yra numatyta steigti specialią Seimui atskaitingą instituciją – Tautos istorinės atminties tarybą su plačiais įgaliojimais spręsti visus su tautos istorine atmintimi susijusius klausimus. Manau, kad naujos kadencijos Seimas privalėtų neatidėliojant šį įstatymą priimti, nepaisydamas kai kurių istorikų nenoro išleisti istorijos vertinimų monopolio iš savo rankų“, – sako J. Vaiškūnas.
Cia koks stalino saules garbintojelis??
Gal čia toks būdas nukreipti dėmesį nuo to fakto, kad Vilniuje,Lukiškių aikštęje vis dar nėra Lietuvos simbolio- Vyčio skulptūros, Vilniuje nėra paminklo Lietuvos prezidentui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Didžiojo Vilniaus Seimo prezidiumo nariui Antanui Smetonai? Nukreipti dėmesį nuo Škirpos paminklinio bareljefo nuėmimo? Tokia mano nuomonė.
Nebuvo ir nebus, kol nepasieksime, kad būtų įkurta Tautos istorinės atminties taryba.
Beje, Vytis nėra karališkosios Lietuvos simbolis, ji yra LDK jogailiškos priklausomybės Lenkijos karalystei, jos karinio tarno (bajoro raitelio) simbolis, kuris dėl istorijos neišmanymo, jos lenkizavimo kaunišku tarpukariu tapo Lietuvos savastimi. Vytis Vilniuje, kaip amžinam priešinimuisi lenkybei, būtų valstybinės ir tautinės savigarbos įžeidimas. Tas pats yra ir dėl paminklo Smetonai Vilniuje. Gal pagaliau tapkime lietuviais, žinančiais savo istoriją, o ne tįskimės užsilikusiais lietuvuškos lenkybės ruporais.
Ar neigiate 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą?
Už 1918 m, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybę esu visom keturiom. Dėl šio akto nepripažinimo negali būti jokių kalbų.
Tiesa ne visi buvo bajorai maniskiai proteviai buvo karine valdovo palyda leiciai is raitininku, Merkineje taip pat isjodinejo karaliaus zirgus, po to po Lublino tragedijos prie lenku i baudziava pakliuvo.. tik caras “tevelis” paleido, tiesa viena saka is baudziavos i Amerike pabego.
Labai vertingus istorinius faktus iš savo giminės gyvenimo pateikėte. Čia pasakote, kad karaliaus palyda buvo vadinama leičiais. Žodis “leičiai” giminiuotinas su lydėti, laiduoti, liudyti, laidas, leisti. Taigi leičiai pagal šių giminingų žodžių semantiką veikiausiai buvo raiti ryšininkai tarp karaliaus karietos ir jo dvaro aplinkos kelionių metu. Jie veikiausiai jodavo karietai iš šonų, taigi kartu atlikdavo ir karaliaus apsaugos tarnybos paskirtį. Tokiu atveju lietuvių karalius, vadovas veikiausiai vadinosi Leičiaus ( Leisčiaus, Lyčiaus ar pan.) žodžiu. Taigi labai gali būti, kad iš tų žodžių (pavadinimų) ir Lietuvos vardas radosi.
Latviai kai kada lietuvius pavadina leičiais (leitis- dgs.leiši).
Taip, lietuvių vadinimas leišiais yra labai reikšmingas kalbinis faktas lietuvių pavadinimo kilmės klausimu. Antai Eišiškių pavadinimas bylotų, kad galėjo būti atveju, kai vartojant žodžio leišis (leitis) pradinis ‘l’ tapdavo atkritęs arba skambantis kaip ‘J’ . Antai, tą paliudytų ir pavadinimo tuteišis žodis, kuris slavėjant iš pradinio žodžio tutleišis virto tuteišis (jiems suprantamu) disimiliuojant trumpąjį priebalsį ‘l’.
Latviškai leitis -vienaskaita, leiši- daugiskaita, lietuviškai leičiai.
Tai koks Lietuvos simbolis pagal jus turėtų būti ,taip ir neparašėte.
Akivaizdu, kad sovietinis laikotarpis taip pat yra lietuvių tautos gyvenimo istorija, jos nelaisvės istorija, todėl tam lietuvių gyvenimui už geležinės uždangos atminti savo žemėje pastatyti ženklai yra saugotini kaip lietuvybė. Ypač tai svarbu Vilniaus atžvilgiu, kurio atlietuvinimą tauta sugebėjo įvykdyti, būtent, sovietmečiu. Todėl šio gyvenimo atminties ženklų išgriovimas yra tautos atminties naikinimas pačių lietuvių rankomis, o kas dėl Vilniaus šiuo atveju, tai tas yra ir geopolitiškai tautai labai svarbios lietuvybės istorinės atminties naikinimas valstybės sostinėje. Tokiu atveju visi pastatyti tautiniai atminimo ženklai yra papildytini atitinkamais objektyviais gyvenimo nelaisvėje faktais, tuo, ką tautai teko patirti, kad šitai komunistų palikuonims akis badytų ir kad pasauliui primintume su kokiu teroru Maskvos komunistai statė komunizmą Lietuvoje be lietuvių.
Tauta ir valstybė yra neišskiriami, vienodai reikšmingi dalykai, todėl manyčiau, kad būtų tikslinga įstatymą jų atminčiai saugoti ir puoselėti vadinti “Tautos ir Valstybės istorinės atminties įstatymas”.
Esate visiškai teisus.Jūsų įžvalgos teisingos. Iš tiesų S.Nėris nenusipelnė atminimo ženklų ( paminklų,gatvių bei mokyklų pavadinimų) dėl Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išdavystės,-o jos geriausi kūriniai telieka tautos atmintyje ir mokyklinėse programose. Minėta badavimo akcija visiškai nereikalinga ir atrodo keistoka.
Pritariu puikus atsakymas, del vycio, ta bjauru paeme Kaunas, labai nevykes paminklas, kaip Kudirkai, Gediminui, negi nera talentu vieni burai.. o ka i Lukiskiu aikste tada kartuves ir turgu kaip buvo oradzioje? Del pastaruju ten tik kryziu ir statyti, tiesa vienas jau stovi sukilimo aukoms pagerbti.
Juozėnas – gal Baltušio giminaitis? Tada suprantama. Paminklų Nėriai gynimas, vienareikšmiškai yra kolaboravimo su okupantais idėjos gynimas: tuo norima parodyti, kad dalyvavimas okupantų pseudorinkimuose ir pseudodelegacijoje važiuojančioje į Maskvą ir vaizduojančioje Lietuvos prašymą prijungti prie imperijos yra normalus dalykas, nieko blogo, nieko nusikalstamo…
O jeigu vis tik manome, kad toks kolaboravimas yra nusikaltimas prieš Lietuvą, tai reikalaukime tokius paminklus pašalinti.
Kai atėjo nugriauti kolaboravusios poetės paminklo, aš tylėjau, nes nebuvau nei kolaboravęs, nei poetas. Kai atėjo nugriauti 1941 m. sukilėlių vado paminklo, aš tylėjau, nes nebuvau sukilėlis. Buvau per bailus sukilti. Paskui nugriovė Vyties ženklus. Aš tylėjau, nes man nepatiko tas ženklas. Tada su naikino visus Smetonos Lietuvos atminimo ženklus, bet aš tylėjau, nes man nepatiko Smetona. Pagaliau sunaikino visus likusius lietuvybės bruožus, bet aš tylėjau, nes man ėmė nebepatikti patys lietuviai.
Stiprėja pastangos populiarinti Lietuvoje pagarbą okupacijos laikų kolaborantams, komunistams – bet esu tikras jog šios pastangos nepasieks tokio lygio, kad Grūto parko personažai į savo buvusias vietas sugrįžtų.
Visiems tarybinių niekšelių šlovintojams patarčiau savo susirinkimus, mitingus ir bado akcijas rengti Grūto parke, jūsų dievukų apsuptyje jausitės savi tarp savų!
Na, ši skulptūra yra labai aukšto meninio lygio – kas ir kur ją nori nusigvelbti ? Beje, o kokią kultūrą, poeziją, meną …sukūrė Tvartelio vatagalvinių chmerų Lietuva ? Kuo jie kaičia tai, kas buvo ?
Kaži kokia šios skulptūros rinkos kaina. Esu įsitikinęs, nuo 50 iki 100 tūkstančių. Pirkėjui visiškai nebus įdomu, kas ta moteris – tai tiesiog menas. Labai aukšto lygio.
Lietuvos vardo kilmės atmintis bene svarbiausia būtų ieškant savo tapatumo istorijoje, tačiau valstybės pastangų jai atgaivinti per tuos 30 metų kaip ir neišvystama. Kas per asmenys – bedvasiai vis valdžioje atsisėda. Valstybėje mokslo institutų yra, tačiau į Lietuvos vardą giliau nesigilina. Kiek sovietmečiu klausimas buvo panagrinėtas, tiek ir tebėra. Nors vis dėlto valstybinis yra reikalas.
> Mikabalis 2 savaitės ago
Vytis, gerb. Mikabali, niekaip nėra susijęs su lenkizmu. Su Vyčiu yra susiję kultūrinės žemdirbystės sodžių (paganus, lot. – sodietis) valstiečiai, gyvenę po raito ginkluoto gauniaus (kauniaus) vėliava vardu “Pagonia”. Šio raitelio herbas Ankonos uoste prie Adrijos jūros yra prie Adrijos jūros yra nulipdytas ant pastato, kuris primena buvusį lietuvių etruskų viešpatavimą jūrose. Paganus, itališkai reiškia valstietis, sodietis su dvaru ir tai yra turtingų galingų Graikijos žemdirbių (h)elėnų, užsėdusių su kalavijais ant savo žirgų, sutelktą viešpatavimą pietinės Europos krantuose. Apie tai galima paskaityti knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) 66 – me puslapyje, kuriame yra įdėta ir Vyčio “Pagonia” nuotrauka. Pačio, gi, Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno nuotrauka už nuopelnus tautinės kultūros vystymui Vyčio fone yra patalpinta tos pačios knygos 79-me puslapyje. Kalbant, gi, apie Prezidento Antano Smetonos “lenkizmą”, derėtų priminti, kad jis dar prieš antrą Pasaulinį karą yra pasakęs, jog “didžiausias Lietuvos Nepriklausomybės priešas yra Lenkija”. Žemaičiai, gi, Palangos miesto skvere Antanui Smetonai yra pastatę unikalų paminklą, nes jis matosi tik iš vidaus jį apšvietus Saulei. Vilniaus, gi, valdantieji svarsto mintyse vis galimai: “Smetonai?… O gal Pilsudskiui statysim kokį paminklą Vilniuj?”. Dėkoju.
Kai norvegai teisė ( už draugystę su okupantais ) Nobelio laureatą Knutą Hamsuną ir davė trejetą metelių Skandinavijos Pravieniškėse , joks uniformuotas dedelis nebadavo. Šis mūsų dziedukas gal suskydo , gal ……? Juk buvo vienas Panevėžio sąjūdininkas , kietas lietuvis , kuris nuo kažkokių varžtelių atlaisvėjimo mitingavo su šeimų sąjūdžio rėksniukais. Metai bėga , o mes galim ir blogon pusėn pasikeist.
Gerbiu poetę už lyriką iki raudonųjų orkų atėjimo. Gerbė/premijavo ją ir ”fašistinė buržujų valdžia” ( anot draugo Sniečkaus ). Bus spausdinama vėl ir vėl. Gi paminklų—–ne ! Kaip norvegai su savo Hamsunu.
> UKF 1976
Nemanau, gerb. UKF-e, kad Panevėžio sąjūdininkui kietam lietuviui Laimonui Juozėnui taip darant atsisuko kokie nors varžteliai. Pakanka paskaityti 2-jų dalių (ofsetas+e-formatas) nepolitinę knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) su laiko preambule “Prieš pareinant, reikėjo išeiti”, kurioje už nuopelnus lietuvių kultūrai yra įdėta ir poeto, dramaturgo Justino Marcinkevičiaus nuotrauka, ir vienkartinį savo požiūrį į tų dienų S. Neries kūrybos vertinimą pakeisite, nes visko Teisėjas yra laikas. Knygą galima įsigyti adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Jos kaina su pristatymu į artimiausią paštomatą 24,99 Eu. Dėkoju.
Kuo nusidėjo Šeimų sąjūdis ?
Šeimų sąjūdis nenusidėjo, nes Salomėja Neris turėjo sūnų, kurį Maskva iš šeimos paėmė užstatu ir negrąžins, jeigu Salomėja Neris neparašys poemos apie Leniną. Šeimų sąjūdietis Laimonas Juozėnas, gerbdamas S. Neries kaip motinos pasiaukojimą sūnaus vardan, paskelbė bado akciją, kad paminklas Neriai šituo aspektu būtų negriaunamas. Tuo tarpu Kaune, gi, už vyksmą į Maskvą parnešti Lietuvai “laisvės” saulę, paminklas Salomėjai Neriai teisingai buvo išvežtas už sodelio prie Karo muziejaus ribų seniai. Priešų, manau, gal neiškokime ten, kur jų tikrai nėra. Dėkoju.
Rimgaudai, mano klausimas buvo skirtas komentatoriui UKF 1976, parašiusiam ,,Panevėžio sąjūdininkas , kietas lietuvis , kuris nuo kažkokių varžtelių atlaisvėjimo mitingavo su šeimų sąjūdžio rėksniukais.”
>+++
Ačiū. Supratau.
“Salomėja Neris turėjo sūnų, kurį Maskva iš šeimos paėmė užstatu ir negrąžins, jeigu Salomėja Neris neparašys poemos apie Leniną”
(Rimgaudas)
– tamsta painioji Staliną su Leninu? Ar pats šią versiją sugalvojai ar kas kitas? Ruseckaitės knygoje to nėra.
> Tomas Jakutis
Nepainioju, nes poema baigiama žodžiais: “Stalinas mums Leninu palieka – viena partija viena tiesa”. Stalino, kuris buvo gruzinas, statula, siekiant desovietizuoti Sakartvelą, beje, iki šių dienų nėra dar nuversta.