Sekmadienis, 8 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Praeityje smarkiai apgadinti automobiliai gali būti nesaugūs

www.alkas.lt
2024-10-06 18:26:00
11
PERŽIŪROS
0
Avarija | pixabay.com nuotr.

Avarija | pixabay.com nuotr.

Nors į smulkesnius ar didesnius eismo įvykius automobiliai pakliūna nuolat, smarkiai apgadinta transporto priemonė gali būti nesaugi vairuoti. Visgi, net ir sumaitoti automobiliai po remonto pirkėjams gali pasirodyti labai tvarkingi, tačiau kai kurie defektai anksčiau nutikusius įvykius primena tik po kurio laiko.

Faktai apie patirtą didelę avariją mažina transporto priemonių kainą, bet vis dar yra tokių pardavėjų, kurie tyčia slepia jiems nenaudingą informaciją.

Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ statistika iškalbinga: šiais metais Lietuvoje 50,2 proc. iš visų platformoje tikrintų transporto priemonių buvo patyrusios apgadinimų. Bendrovė atliko tyrimą, siekdama nustatyti, kokia tikimybė pirkėjams šalyje įsigyti smarkiai daužtą transporto priemonę.

Taisyti gali būti ekonomiškai netikslinga

Tyrimo duomenys rodo, kad 1,3 proc. visų Lietuvoje 2020 – 2024 metais tikrintų automobilių su pastebėta žalos istorija buvo patekę į smarkų eismo įvykį, kuomet patirta žala siekė daugiau nei pusę transporto priemonės vertės. Jei pusė ekonominės klasės naudoto automobilio vertės gali būti iki 5 – 10 tūkst. eurų, tai smarkiai apgadinto prabangaus automobilio žala gali siekti ir dešimtis ar net pusšimtį tūkstančių eurų.

89,9 proc. visų platformoje tikrintų ir žalų įrašų turėjusių automobilių buvo patyrę 20 proc. arba mažiau automobilio vertės siekiančių apgadinimų. Nors tikimybė įsigyti praeityje smarkiai apgadintą automobilį nėra didelė, vis dėlto nusipirkus tokią transporto priemonę gali tekti susidurti su didelėmis problemomis. Pradėjus ryškėti defektams, tokio modelio eksploatacija gali pasirodyti neprognozuojama.

„Būna taip, kad apgadinę automobilį vairuotojai pasirenka draudimo išmoką, pigiai ir ne itin kokybiškai jį suremontuoja, o tada parduoda. Toks automobilis naujajam savininkui gali atnešti daugiau galvos skausmo nei malonumo. Vairuotojai turėtų suprasti, kuo rizikuoja – mes manome, kad į saugumą nereikėtų žiūrėti pro pirštus“, – sako „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Kaip atpažinti smarkiai apgadintą automobilį?

Automobilių rinkos ekspertas priduria, kad jei automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir buvo smarkiai apgadintas, tai dar nebūtinai reiškia, kad jis vertas tik kelionės į sąvartyną. Autorizuotame arba gerą reputaciją turinčiame servise tvarkingai suremontuota transporto priemonė gali ir toliau saugiai dalyvauti eisme. Visgi, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai ir apskaičiuoti, ar smarkiai apgadintą transporto priemonę taisyti verta.

Bene labiausiai pastebimas ženklas, leidžiantis įtarti apie praeities apgadinimus – nevienodai susidėvėjusios padangos. Bandomojo važiavimo metu pirkėjai taip pat turėtų įsitikinti, kad automobilis važiuoja tiesia linija ir jo netraukia į kurią nors pusę. Kartais tokią automobilio elgseną gali nulemti ir elementari smulkmena – skirtingas oro slėgis padangose. Važiuojant reikėtų išjungti muziką ir įsiklausyti, ar variklis ir važiuoklė neskleidžia įtartinų garsų.

Istorijos patikra taip pat gali suteikti daug informacijos apie dominančią transporto priemonę. Duomenys apie apgadintas automobilio vietas bei patirtų apgadinimų vertė istorijos ataskaitoje taip gali tapti puikiu derybiniu svertu tariantis dėl mažesnės kainos. Objektyvūs, faktais pagrįsti argumentai, anot „carVertical“ atstovo, beveik visada padeda sutaupyti. Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kada patys savininkai nežino apie savo parduodamų automobilių praeitį – transporto priemonės galėjo būti patekusios į eismo įvykius prieš daug metų arba galėjo būti perėjusios per daugybę rankų.

„Automobilio istorija gali atskleisti, kokios transporto priemonės dalys buvo pažeistos ir kaip brangiai buvo įvertinta žala. Šia informacija galima pasidalinti autoservise, kad atlikdami apžiūrą mechanikai atidžiai įvertintų, kaip tos vietos buvo suremontuotos“, – aiškina M. Buzelis.

Importuoti automobiliai – rizikingiausi

Iš užsienio į Lietuvą atkeliaujantys automobiliai atvažiuoja su papildomomis rizikomis. Neretai į šalį jie importuojami po smarkių avarijų, tada pigiai sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys trūkumų.

Vokietija – didžiausia Europos naudotų automobilių eksporto rinka, iš kurios transporto priemonės keliauja po visą žemyną. Remiantis „carVertical“ duomenimis, 5,2 proc. daužtų automobilių šioje šalyje turėjo daugiau nei 50 proc. jų vertės viršijančių apgadinimų. Taigi, 1 iš 20 automobilių gali kelti rūpesčių naujiesiems savininkams. Švedijoje tokių transporto priemonių dalis siekė 2,5 proc., Italijoje – 4,8 proc., o Ispanijoje – 2,5 proc.

71,7 proc. žalų įrašų turėjusių automobilių Vokietijoje buvo patyrę 20 proc. ar mažiau jų vertės siekiančių apgadinimų, Švedijoje – 83,5 proc., Italijoje – 79,5 proc., Ispanijoje – 85,6 proc. Nors ir dauguma daužtų transporto priemonių buvo patyrusios smulkią žalą, pirkėjai turėtų suprasti, kad kartais parduodami automobiliai galėjo būti remontuojami tik tam, kad pardavėjai juos parduodami galėtų kuo lengviau pasipelnyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dažniausia eismo įvykių spūstyse priežastis – atstumo nesilaikymas ir nesaugus rikiavimasis
  2. Automobiliai dažniausiai apdaužomi 3 ir 6 valandą ryto
  3. Tyrimas parodė, kurie automobiliai nuvažiuoja daugiausia
  4. Išrinkti brangiausi naudoti automobiliai
  5. Raudoni automobiliai į nukenčia dažniausiai
  6. Įprasti automobiliai virsta elektriniais
  7. Tautos mėgstamiausi naudoti automobiliai
  8. Ugniagesiai gelbėtojai: smarkiai snigs, būkite atsargūs keliuose
  9. Į kelius išriedės 8 nauji LTSA automobiliai
  10. Parduodami automobiliai slepia begalę trūkumų
  11. Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?
  12. Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?
  13. Ar visi automobiliai numirėliai patenka pas atliekų tvarkytojus?
  14. Vilniuje automobiliai bus statomi išmaniai
  15. KET nesilaikymas kiemuose gali brangiai kainuoti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur lietuviai keliauja ieškoti šiltesnių orų?
  • Ar žiemos šalčiai sunaikino ir kenkėjus?
  • Gyvūnų drabužiai – ne tik stiliaus detalė
  • Upėtakis – ir tiems, kurie žuvies paprastai vengia

Kiti Straipsniai

Duobė kelyje

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Automobilių statymas

Klaipėda tęsia automobilių stovėjimo vietų plėtrą

2026 03 06
Susitikimas Briuselyje

Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį

2026 03 05
Prezidentas susitinka su A. Košta

Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

2026 03 05
Vyriausybė

Vyriausybė pritarė siūlymui didinti atsakomybę už veiklą prieš šalies saugumą

2026 03 05
Tankas „Leopard“

„Leopard 2A8“ tankų surinkimo projektas pripažintas strategiškai svarbiu

2026 03 04
Juras Taminskas

Susisiekimo ministras J. Taminskas ragina stiprinti ryšio tinklų atsparumą

2026 03 03
Prezidentūra |

VGT aptarė saugumo padėtį

2026 03 03
„Kalnapilio“ arena

Keičiasi automobilių statymo tvarka prie „Kalnapilio“ arenos

2026 03 03
Pirmą kartą susitiko Lietuvos ir Estijos Prezidentai

Šalies vadovas saugumo padėtį aptarė su Estijos Prezidentu

2026 03 02

Skaitytojų nuomonės:

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • P.Skutas apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Karas Ukrainoje | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pasaulinio saugumo raktas yra Ukrainos žemėje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai