Sekmadienis, 22 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (I)

Rusija kariauja, nes kitaip negali egzistuoti

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2024-09-25 11:32:19
233
PERŽIŪROS
7
Pixabay.com, Theater Of War nuotr.

Pixabay.com, Theater Of War nuotr.

Lietuvos istorija, šimtametė mūsų tautos patirtis nuo pat Moskovijos kunigaikštystės su(si)kūrimo 1283 metais sako, kad šis mūsų kaimynas rytuose nuo pat savo ištakų yra užprogramuotas kariauti dėl išlikimo.

Rusijos Imperija, dabartinė kolonijinė Rusijos Federacija, yra logiška tąsa to, ką tarp dviejų priekalų – Lietuvos ir Mongolų ordos – nukalė tarp dviejų to meto didžiausių Europoje jėgų laviravę, prisitaikę, žiaurumu ir klasta užvaldę Maskvos kunigaikščiai.

Todėl ir dabar, rašydami šias eilutes, mes nuogąstaujame, kad jei netrukus bus pasirašytos paliaubos, prasidės taip laukiamos Vakaruose taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, dauguma civilizuoto pasaulio atsipūs, o su tariamos Rusijos opozicijos ir kito agentūrinio tinklo pagalba po truputį vėl atsiras naratyvas „su Rusija reikia draugauti“.

Mes, deja, labai gerai žinome, koks klaidingas buvo ir yra požiūris, esą „iš tiesų Rusijos žmonės siekia taikos, nebenori karo”.

Požiūris, kuris senose demokratijose yra paremtas „business as usual“ (anglų k. – įprastas biznis) sąvoka, vėl užgoš didįjį Rusijos imperijos ledkalnio pagrindą, o politikai Briuselyje, Paryžiuje ir Berlyne matys tik „nuolankią ir taikos siekiančią” viršūnėlę. Taikos „naujos realybės“ formate, žinoma.

Deja, Rusija, tokia, kokia yra šiandien – pati nesustos ir kariaus visada. Ji kurs puolimo planus, net ir jei kažkas iš kvailumo ar sąmoningai trimituoja apie taiką ir vienasmenę Vladimiro Putino kaltę.

Putinas, nors ir karo nusikaltėlis bei teroristas, tačiau toli gražu ne didysis karo kaltininkas. Jis tiesiog yra imperialistinės Rusijos produktas. Kūrinys. Rusijos tikslų įsikūnijimas.

Klysta tie, kurie klausydami taip vadinamos Kremliaus „opozicijos” suokimo mano, kad pakeitus Putiną, Rusija staiga taps visiškai kitokia. Taip nebus, nes Rusija ir su Putinu, ir be Putino kelia ir kels didžiulę grėsmę pasaulio tvarkai, demokratijai ir visų mūsų laisvei.

Kodėl?

„Toje paklusnioje tautoje visuomenės institucijų įtaka visoms klasėms tokia didelė, – nevalinga įpročių įtaka taip suformuoja žmonių charakterius, – kad net kraštutiniu keršto įsisiautėjimo atveju, atrodo, veikia tam tikra disciplina.

Sąmoningai apskaičiuota žmogžudystė vykdoma ritmingai. Žmonės žudo vieni kitus, tarsi atlikdami karo, religijos prievolę, be pykčio, be emocijų, be žodžių, ir ta jų ramybė baisesnė už neapykantos siautulį.

<…> Žmonės niekada nėra tikri, kad išlaikys savo teritoriją. Tokios sistemos pasekmė yra tai, kad žmogus prirakintas prie savo žemės, savo nelaisvėje neturi net tos vienintelės paguodos, kurią galėtų užtikrinti visuomeninė būklė, – pastovumo, įpročių, prieraišumo prie savo vietos. Veikiamas pragariškų kombinacijų jis, nebūdamas laisvas, juda. Vienas valdovo žodis jį kaip medį išrauna su šaknimis, atima jo gimtąją žemę ir išsiunčia, kad kažkur kitame pasaulio gale žūtų ar sielvartautų…

<…> Rusijos istorija yra karūnos valdų dalis. Tai yra kunigaikščio moralinė nuosavybė, kaip žmonės bei žemė yra jo materiali nuosavybė. Ji komponuojama ir laikoma tarsi baldų sandėlyje, kartu su imperijos iždu ir iš jos visos rodoma tik tai, kas tinkama.

<…> Rusija Europą mato kaip grobį, kurį į jo rankas anksčiau ar vėliau atiduos mūsų vidaus nesantaika. Ji Europoje kursto anarchiją, vildamasi gauti naudos iš demoralizacijos, kurią pati remia, nes tai paranku jos užmačioms…“

Tekstas aktualus? Norisi ginčytis, kad Rusija šiandien neturi pajėgumų suardyti ir sunaikinti visos Europos? Deja, ginčytis tektų su šį, beveik prieš du šimtus metu parašiusio teksto autoriumi markizu Astolfas Lui Leonoras de Kiustinas (Astolphe de Custine), kuris tiksliai įvardino Rusijos valstybingumo esmę, dabartinį „ruskij mir“ (rusiško pasaulio) variklį po savo 1839 m. kelionių po Nikolajaus I-ojo imperiją.

Prancūzų aristokrato įžvalgos tada sukėlė didžiulę audrą ir pasipiktinimą Rusijos elito bei ambasadorių tarpe. (Šias prancūzų autoriaus, o taip pat ir lenkų rašytojo Česlovo Milošo įžvalgas galite paskaityti knygoje „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“).

Kas pasikeitė Rusijoje per du šimtus metų?

Beveik niekas. Turime galvoje valstybės (imperijos) funkcionavimo pamatą ir jos eilinio piliečio savivoką. Šia prasme, Rusija nesikeičia šimtmečius ir, greičiausiai, dar ilgai nesikeis. Nesikeis, jei mes nieko nedarysime.

Tik šiuo atveju mes kalbame ne apie karą ir mūšius ant žemės, o apie imperinės sąmonės išardymą, jos sugriovimą ne Rusijos miestuose, o didžiulės valstybės piliečių galvose.

Tiek mes, vakariečiai, tiek mūsų draugai rusai ir ukrainiečiai, turi suvokti, jog esminė, didžioji Rusijos problema yra jos uždarumas. Jis pasireiškia kultūriniu atsiribojimu, kraštutiniu nacionalizmu, imperiniu identitetu, išskirtinės, rusiškosios tapatybės įtvirtinimu neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, laikant save aukščiau, sutrypiant kitas tautas ir valstybes, absoliutinant „ruskij mir“, o svarbiausia – nuolatiniu šovinistiniu visa, kas rusiška puoselėjimu.

Šiuolaikiniam Rusijos piliečiui tikriausiai labai sunku apčiuopti savo istorinę tapatybę, neidentifikuojant jos kartu su Kaukazo, Sibiro ar Vidurio Azijos tautomis. Ta tapatybė – daugiatautė, tačiau išplaukianti iš pavergtų represuotų tautų ir okupuotų teritorijų sampratos.

Tuo tarpu mūsų problema ta, jog susilieję su vakarais, pametame giluminį Rusijos vaizdą, jos pajautą ir tendencijas. O jos nesikečia šimtmečiais. Ir Putinas čia niekuo dėtas. Nemanykime, kad Putinas per keliolika metų sukūrė teroristines slaptąsias tarnybas ir liepė joms žudyti žmones. Ne.

Būtent tos institucijos ir sukūrė Putiną, kaip Rusijos imperinių tikslų įgyvendintoją. O imperiniai tikslai, kurie, kaip suprantate, nesikeičia šimtmečiais, vystomi Rusijoje labai seniai ir labai giliai.

Karo, prievartos, smurto kultas ugdomas nuo pat pirmųjų vaikų visuomeninio gyvenimo dienų, totalus visuomenės militarizavimas vyksta beveik visose socialinio gyvenimo srityse. Jis buvo vykdomas šimtmečiais ir dešimtmečiais, kalant į galvas vaikams, jog mirti už tėvynę ir carą yra tikrasis didysis rusiškas gėris ir didžioji „ruskij mir“ misija.

Gal kai kam jūsų, skaitančių šias eilutes, atrodo, kad tai gerokai perlenkta, bet iš tiesų, tai – anokia naujiena. Apie imperinis rusų ambicijas seniai skelbia istorikai, nagrinėdami Ivano IV, Petro I, Jekaterinos imperinės politikos raidą. Deja, istorikų negirdi šių laikų antraščių politikai, nenori girdėti jų pritarėjai. Viską užgožia labai paprastas ir primityvus antivertybinis aspektas – Didžioji Ekonominė Nauda.

Visgi, norėdami, jog mūsų kaimynai transformuotųsi, privalome pradėti kalbėti apie jų problemas, įtraukdami į diskusiją žinomus visuomenės veikėjus, tikruosius rusų disidentus, vakarų pozicijos ir opozicijos atstovus.

Nes siekdami išsaugoti imperiją, kad ir „demokratinės reformų Rusijos“ pavadinimu, mes nebūsime pajudėję iš mirties taško ideologiniame lygmenyje. O tai reikš tik viena – naują Rusijos imperijos plėtros etapą.

Naują karą. Dar baisesnį, dar labiau griaunantį ir gniuždantį.

Kaip pakeisti Rusiją rusų mąstysenoje? Apie tai jau kalba žinomi Ukrainos analitikai, teigdami, jog neįmanoma „sunaikinti 140 milijonų“, tačiau būtina formuoti naujus naratyvus „perprogramuojant rusus kitokiam elgesiui“.

Tam, kad pasiektume šį tikslą, būtina perprogramuoti save. Kaip tai padaryti – kitose mūsų analitinėse įžvalgose.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui, nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija karą pralaimėjo. Kas toliau?
  2. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusija nepasikeis pašalinus putiną
  3. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip baigsis karas Ukrainoje?
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip užbaigti karą arba žinios iš nemąstymo burbulų
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. NATO bejėgiškumas įkvepia Rusiją
  6. A. Navys, M. Sėjūnas. Putinas, Putino brolis dvynys
  7. A. Navys, M. Sėjūnas. Nuolaidžiaudami rusakalbiams, leidžiame jiems Lietuvoje jaustis kaip – Rusijoje
  8. A. Navys, M. Sėjūnas. Šventinį mėnesį ukrainiečių kraujas pigiau!
  9. A. Navys, M. Sėjūnas. Kada pagaliau baigsis karas Ukrainoje?
  10. A. Navys, M. Sėjūnas. Mariupolis
  11. A. Navys. M. Sėjūnas. Šokis ant kaulų
  12. A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  13. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena
  14. A. Navys, M. Sėjūnas. Šriodingerio brigada
  15. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiškojo fašizmo ištakos (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Šalom Zelenckis ir vėl nustebino pasaulį: sukūrė planą, kaip užbaigti karą ir jį nusivežė į JAV. Pagal jo pasiūlyta planą, Ukraina turi tapti JAV interesų įgyvendintoja slavų pasaulyje, koks yra Izraelis arabų pasaulyje. O tai reiškia visakeriopą, neribotą rėmimą ginklais. Įskaitant branduolinius. Jei taip bus, pažadėjo sutriuškinti Rusiją dar iki Kalėdų, ir tuo karas bus užbaigtas. Bet ar tai ne genialu ? JAV tiek laiko suko galvą, kaip panaudoti nukliukus ir negauti atgal. Sumanė, kad juos naudos europiečių rankomis, o čia net europiečiam nereikės teptis rankas. Ahbar Zenenckj.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      O ką siūlo “tamstos” mylimas putleris, o gal “okurok”, gal “blednaja mol” ? (čia pavadinimai sugalvoti kgbistų)

      Atsakyti
      • Klaustukas says:
        1 metai ago

        Geras klausimas, kaip tik vakar putleriukas pateikė pasiūlymą: nutraukti ugnį, atsisakyti NATO agresyvuios politikos ir gerbti tautines mažumas. Kai tai rimtai įsipareigos , pažadėjo iš kart sėsti prie derybų stalo. Bet at ne tokie buvo patys pirmieji reikalavimai, kurių ciniškas nepaisymas ir privedė prie krizės ?

        Atsakyti
        • Bartas says:
          1 metai ago

          O putleriukas apie savo tautines mažumas, sumestas į jo užkurta ugnį Ukrainoje pasiūlė gerbti?

          Atsakyti
  2. Ruta says:
    1 metai ago

    Nors straipsnis tiesiogiai nepateikia nacistinės ideologijos, kai kurie jo bruožai, tokie kaip tautos demonizavimas, kolektyvinės kaltės priskyrimas ir griežtas skirstymas į „geruosius“ ir „bloguosius“, gali turėti šovinistinių ar net nacizmui būdingų elementų. Tokie teiginiai skatina stereotipus ir kolektyvinę atsakomybę, kas gali būti pavojinga, nes gali paskatinti neapykantą ir susipriešinimą tarp tautų. 1941 m. jau taip buvo.

    Atsakyti
    • > " ruta" says:
      1 metai ago

      Ir aš skaičiau, kad 1941 m. jau taip buvo- tų metų birželio mėnesį Sovietų sąjunga, vadovaujama Stalino, įvykdė masinį dešimčių tūkstančių žmonių trėmimą iš 1940–1941 m. okupuotų teritorijų: Lietuvos, Latvijos, Estijos, okupuotos Lenkijos (daugiausiai dabartinės Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos) ir Moldavijos.
      “….Trėmimai įvyko praėjus metams po Baltijos šalių, Besarabijos bei šiaurinės Bukovinos okupacijos ir aneksijos, ir buvo nukreipti į „antitarybinius elementus“ – buvusius politikus, policininkus, pasiturinčius pramonininkus, žemės savininkus …Be trėmimų, birželio 22–27 d. Lietuvoje įvyko apie 40 masinių žudynių. Pavyzdžiui, Pravieniškių darbo stovykloje buvo nužudyta 230 lietuvių kalinių ir civilių gyventojų, o 15 kalinių įvykdyta mirties bausmė kalėjime Minske. Be to, po Birželio sukilimo NKVD nužudė 70–80 Lietuvos politinių kalinių Rainių miške…” ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Birželio_trėmimai .

      Atsakyti
  3. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Kaip įveikti Rusiją ? Neįmanoma nepastebėti, kaip Izraelis įveikia savo priešus – ogi kapoja vadų galvas. Dešimtimis. svarbiausias buvo Irano prezidentas, dabar Hezbollah vadas. Kaip jiems tai pavyksta ? Labai įdomu butų sužinoti jūsų pamąstymus, o gal , turimą informaciją ? Neabejoju, jog tas metodas bus naudojamas ir kituose karuose. Kaip tai veikia ? Kitas, kiek iš kitos pusės, klausimas : kodėl užpultieji nesipriešina ? Kaip tai paaiškinti ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas
Istorija

Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22
Darbas
Lietuvoje

Daugiau nei 70 proc. darbuotojų Baltijos šalyse keistų darbą

2026 02 21
V. Adamkus
Gamta ir ekologija

Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

2026 02 21
A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų
Lietuvoje

A. Svitojus: klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų

2026 02 21
Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejuje Užgavėnių papročius primena kaukių paroda

2026 02 21
Lietuvių kalba
Kalba

Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą tarptautinių mokyklų darbuotojams gali riboti įsisteigimo laisvę

2026 02 21
Apdovanojimai Lazenkų rūmuose, su Lenkijos-Lietuvos forumo komisijos nariais
Istorija

Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

2026 02 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Melanie King apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • The Body Language Guy apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Senis apie J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba
  • +++ apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas
  • Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
  • Kosulys ne visuomet praeina savaime
  • Duomenų privatumas viešose erdvėse: kaip apsisaugoti?

Kiti Straipsniai

Apdovanojimai Lazenkų rūmuose, su Lenkijos-Lietuvos forumo komisijos nariais

Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

2026 02 21
„TikTok“

D. Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams

2026 02 20
Pamišusi nuo mobilių telefonu žinučių minia

A. Navys. M. Sėjūnas. Tiktoko varpeliai

2026 02 20
Lietuvos kariuomenės analitikai

LK analitikai: sausį stebėti priešiški naratyvai apie Lietuvos gynybos politiką

2026 02 20
Neįgaliesiems pasiūlyta metus nedirbti

Neįgaliesiems pasiūlyta metus nedirbti

2026 02 20
Svarstyklės pusiausvyroje - ant kairės svarstyklių lėkštės 10 lietuviškų knygų, ant dešinės - vienas angliškas žurnalas

J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba

2026 02 19
Robertas Deikgrafas o jam už nugaros dalelių greitintuvo tunelio siluetas

R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus

2026 02 19
Politinis kalinys Edvardas Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m.

A. Gelžinis. Garbinga Ukmergės antisovietinės jaunimo organizacijos „Lietuvos patriotas“ kovos istorija

2026 02 19
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas

K. Braziulis. Spaudimas Zelenskiui: taika iki JAV rinkimų?

2026 02 18
Knygnešio paminklas, Motiejus Valančius, o jų fone knygnešiai dalija knygas

Etninės kultūros globos taryba 2027-uosius paskelbė Knygnešystės metais

2026 02 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Melanie King apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • The Body Language Guy apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Senis apie J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba
  • +++ apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bankomatas

LB patvirtino mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio pokyčius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai