„Kodėl aš turiu rašyti kvitus ir krapštyti grąžą? Aš slaugytoja, o čia – buhalterija“ – sakė Greitosios medicinos pagalbos profsąjungos atstovė Laisvės frakcijos surengtame susitikime su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Aurimu Pečkausku.
Stringantis pavėžėjimo iš ir į ligonines klausimas, naujausių vaistų trūkumas, slaugytojų stoka – klausimai, kuriais Laisvės frakcija ragina ministeriją ieškoti sprendimų dar šį rudenį.
„Vykdant sveikatos reformą, buvo akivaizdu, kad pavėžėjimo paslaugos perdavimas socialiniams partneriams kels iššūkių. Pradžioje nebuvo skirtas tinkamas biudžetas, po to jau sakyta, kad neatsiranda to perimti norinčių partnerių. Faktas, kad iki šiol nemaža dalis nespecializuotų pervežimų vis dar tenka Greitajai medicinos pagalbai (GMP) ir šiam klausimui spręsti reikia skubaus dėmesio. GMP jau dabar tenka daug didesnis krūvis – vežti tenka daugiau, vežama iš toliau, kad ir tas pačias gimdyves, bet ekipažų ar juose dirbančio personalo nepadaugėjo“, – sako Seimo sveikatos komiteto narė Morgana Danielė.
Laisvės frakcijos organizuoto susitikimo metu Greitosios medicinos pagalbos atstovė parodė išduotą kvitą – 47,61 eurų įkainotas mokamas planinis ligonio pavėžėjimas iš namų į ligoninę. Ministerija atstovai posėdyje tikino, kad tokių paslaugų GMP jau tenka minimaliai, o ekipažai atlaisvinti tiesioginiam darbui – skubiajai pagalbai, tačiau GMP atstovai su tuo nesutinka.
Susitikimo metu taip pat aptartas inovatyvių vaistų klausimas. Laisvės frakcija atkreipė dėmesį, kad naujausių vaistų prieinamumas Lietuvoje išlieka žemas – iš beveik 170 vaistų, Lietuvos ligoniams prieinami tik apie 20, o situacija negerėja jau seniai.
Laisvės frakcija ragino ministrą peržiūrėti inovatyvių vaistų atėjimo į rinką procedūras ir numatyti veiksmus Europos Sąjungos vidurkiui pasiekti.
„Taip, Lietuva yra maža rinka vaistų tiekėjams, bet maža rinka yra ir Danija, o ji – penkta pagal vaistų prieinamumą. Tuo tarpu mes – 32 vietoje, pačiame gale. Žinoma, prieinamumą lemia ir ekonominės priežastys, visgi manau, kad esant skubiems atvejams ir labai pasiteisinantiems vaistams, reikia imti pinigus iš rezervo. Dalis ligonių negali laukti“, – tvirtino Laisvės frakcijos atstovė M. Danielė.
Laisvės frakcija atkreipė ministerijos dėmesį ir į slaugytojų trūkumą. Anot laisviečių, vien GMP ir šeimos gydytojų komandų poreikiams patenkinti jau trūksta virš tūkstančio slaugytojų. Medikų sąjūdžio atstovė Auristida Gerliakienė tvirtino, kad ministerijos prognozės yra netikslios ir slaugytojų per artimiausius penkerius metus jau trūks ne tūkstančiais, o dešimtimis tūkstančių.
„Šiuo metu nėra gydymo įstaigos, kur slaugytojai dirbtų pagal ministerijos nustatytus slaugytojų darbo krūvius. Jau dabar juntamas slaugos specialistų trūkumas yra visoje šalyje. Pristatydama sveikatos reformos planus, viceministė Danguolė Jankauskienė pateikė skaidres, kuriose, mažinant stacionaro lovų skaičių, atitinkamai 8 kartus turi būti didinamas slaugytojų skaičius. Panaši padėtis liečia ir šeimos gydytojų komandas, kurios turi būti pilnai sukomplektuotos iki jau 2030 m. Tačiau niekas nenumatė, nei kokiais būdais bus pasiekti norimi skaičiai, nei kokiu būdu bus užtikrinamas darbuotojų išlaikymas šalyje“, – sakė A. Gerliakienė.
Susitikimo metu Laisvės frakcija atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygų tolimesnį gerinimą ir užsienio studentų prisitraukimą į slaugos studijas.
„Glaudus bendradarbiavimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir universitetų dar gali padėti prisitraukti specialistų ir nepatekti į slaugos paslaugų krachą. Jei nespręsime dabar, artimiausiais metais į pensiją pasitraukus didelei daliai slaugytojų, jau gali tekti kalbėti ne apie studentus ir lietuvių kalbos žinias, o kad apskritai nebėra žmogiškųjų resursų, juk darbingo amžiaus populiacijos dalis Lietuvoje sparčiai traukiasi“, – perspėjo M. Danielė.
