Šeštadienis, 18 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Kairys. Istorija tapusi praeitis (II)

Alfonsas Kairys, www.voruta.lt, www.alkas.lt
2024-08-21 08:00:00
64
PERŽIŪROS
0
Eišiškės. Stanislovo Rapolionio gimnazija | Vilensija, CC BY-SA, via Wikimedia Commons nuotr.

Eišiškės. Stanislovo Rapolionio gimnazija | Vilensija, CC BY-SA, via Wikimedia Commons nuotr.

I dalis čia.

Praėjusiame straipsnyje „Istorija tapusi praeitis“ užsiminiau apie mokyklų statybą Šalčininkų rajone. Šįkart pateikiu šiek tiek žinių apie 1993 m. Šalčininkų rajono Eišiškes.

1993 m. Statistikos departamento duomenimis, 1993 m. mieste gyveno 3,9 tūkst. gyventojų: iš jų 2,9 proc. lietuvių, 1,5 proc. – rusų, 93,5 proc. – lenkų, 2,1 proc. – kitų tautybių žmonių.

Mieste buvo 3 vidurinės mokyklos dviejose patalpose: atskiroje lenkų dėstomąja kalba mokykloje mokėsi 458 mokiniai, 3-iojoje lietuvių dėstomąja kalba – 90, 2-ojoje rusų dėstomąja kalba – 396 (pastarosios dvi mokyklos buvo vienose patalpose).

Pastatas, kuriame įsikūrusios dvi ugdymo įstaigos, esant klasėje 30 vaikų, pagal projektą talpino 690 mokinių. Pagal Bendrojo lavinimo mokyklų nuostatus klasėse turėjo  būti ne daugiau 24 mokinių. Jau tada patalpų stokota.

25 lietuviškų klasių pirmokai – ketvirtokai dėl vietos stokos mokykloje mokėsi darželio patalpose.

Netoli esančiose lietuviškose Kalesninkų, Mištūnų, Dainavos pradinėse mokėsi 27 būsimieji Eišiškių lietuviškos mokyklos penktųjų klasių vaikai.

Šią mokyklą pasiruošę lankyti ir Baltarusijoje, apie Rodunę, lietuviškų šeimų vaikai. Nemažai Eišiškių rusų, lenkų mokyklų mokinių, norėjusių stoti į aukštąsias mokyklas, mokėsi papildomai lietuvių kalbos Eišiškių 3-iojoje, nes čia sukaupta daugiau vaizdinių mokymo priemonių, didaktinės medžiagos.

Vykdant 1992 04 30 d. Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 314 ,,Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“, šioje mokykloje lietuvių kalbos mokėsi suaugusieji kitakalbiai.

Dėl vietos stokos beveik buvo nepravedamos darbų pamokos, daug sunkumų sudarė naudojimasis bendra sporto sale. Įsikūrę suaugusiųjų (20 žmonių) bei moksleivių (50 žmonių) lietuviškieji folkloriniai ansambliai, skatinantys lietuvišką dainą, šokį, neturėjo sąlygų repetuoti…

Todėl Eišiškių 3-iosios mokyklos mokinių tėvai, rūpindamiesi savo vaikų ateitimi, nutarė kreiptis į aukštesnes Respublikos instancijas.

Supažindinu su Šalčininkų r. Eišiškių 3-iosios vidurinės mokyklos mokinių tėvų pareiškimu, adresuotu Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai, Kultūros ir švietimo ministerijai, Valstybinei komisijai Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti (kalba netaisyta).

,,Mes, Eišiškių 3-iosios vidurinės mokyklos mokinių tėvai ir gyventojai, pareiškiame, kad:

Atkūrus Eišiškėse lietuvišką mokyklą žymiai pagyvėjo kultūrinis gyvenimas, darbas popamokinėje mokinių veikloje, suaugusiųjų gyvenimas. Valstybinės šventės, įžymiosios datos, apeigos vyksta iškilmingai, renginiuose dalyvauja ir moksleiviai, ir suaugusieji.

Nuo 1-os iki 12-os klasės mokiniai aktyviai pasireiškia  meno saviveikloje: veikia šokių, choro, dramos būreliai, kurie peraugo į vaikų ansamblį (etnografinis būrelis „Piemenėliai“), mokykloje gimsta naujos tradicijos, atgaivinamos apeigos, tautiniai papročiai, prie mokyklos buriasi suaugusiųjų ansamblis.

Straipsnio autoriaus Alfonso Kairio darbo pažymėjimas | Asmeninio archyvo nuotr.
Straipsnio autoriaus Alfonso Kairio darbo pažymėjimas | Asmeninio archyvo nuotr.

Deja, dėl patalpų stokos ir jų bendrumo su 2-ąja vidurine mokykla (ne iš blogos mokyklų valios), ne visuomet galime normaliai dirbti, dėl tų pačių priežasčių šiandien mokykla negali taikyti kitų tautinės kultūros plėtotės ir puoselėjimo formų (kraštotyra – Eišiškėse turi savo gilią ir turtingą istorinę praeitį, etnografija – beveik užmiršti senolių papročiai, tradicijos, dainos ir kt., lietuvių klasika ir šiuolaikinė literatūra negarsinama – nėra knygyno, nekalbant apie kraštotyros muziejų ir t.t.).

1. Mokyklos mokytojai vykdo sunkų švietėjišką darbą: veda v a l s t y b i n ė s kalbos kursus vietiniams gyventojams, tarnautojams, veda papildomus užsiėmimus 1-osios ir 2-osios vidurinės moksleiviams, padeda mokyti vaikus lietuvių kalbos 1-ajai vidurinei mokyklai.

Dėl blogų sąlygų – patalpų stokos, šios priemonės ne visuomet praeina atitinkamame lygyje, nepaisant į nuoširdų mokytojų pasiruošimą, jų pasišventimą darbui.

2. Mokykloje mokymo procesas dažnai trikdomas dėl mokyklų veiklos ir turinio skirtumų.

Darbelių pamokoms dirbtuvės visas dienas užimtos darbiniam ugdymui vaikų 2-osios vidurinės mokyklos.

Biblioteka – kultūros židinys  sunkiausiose sąlygose: patalpa 3×3 m.

Sporto salė, aktų salė ne visuomet laisvos pageidautinu laiku repeticijoms, treniruotėms ir kt. priemonėms.

Mokykla perspektyvoje auganti – Eišiškių krašte vienintelė  vidurinė lietuviška mokykla; joje mokosi Kalesninkų prad. mokyklos (1993/1994 m.m. į pirmą klasę numatoma priimti  11 vaikų), Tetėnų, Dainavos, Mištūnų prad. mokyklų mokiniai.

Be to, kitakalbiai mūsų krašto gyventojai vis labiau pradeda suprasti valstybinės kalbos reikšmę.

3. Siekiant plėsti vietiniams gyventojams įsisavinti valstybinę kalbą, normaliai formuoti pilietinę savimonę, plėtoti tautinės kultūros paveldą, normaliai vykdyti Lietuvos švietimo koncepciją, gerai rengti vaikų ugdymo – mokymo procesą, Eišiškėse reikalinga nauja mokyklos forma – KULTŪROS ŠVIETIMO CENTRAS – MOKYKLA.

Ryšium su sunkiomis mokyklos darbo ir veiklos sąlygomis prašytume Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą, Kultūros ir švietimo ministeriją jau šiais metai pradėti tokios mokyklos statybos finansavimą Eišiškėse.

Juolab kad mūsų savanoriai – Kauno Koordinatorių Taryba- įsipareigoja paruošti projektą labdaros pagrindu.“

Pareiškimą lydi 105 parašai.

P.S. mokykla pastatyta ir pavadinta Stanislovo Rapolionio vardu, garsina ne tik Rytų Lietuvą, bet ir visą Lietuvą puikiais mokymo ir mokymosi  rezultatais, sportine ir kultūrine veikla.  

Apie Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnaziją

1423 m. Eišiškėse buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Prie bažnyčios veikė ir mokykla, kurioje Dievo žodžio buvo mokoma lietuvių kalba.

Carizmo laikais, uždraudus lietuvišką spaudą ir raštą, Eišiškių apylinkėse dar ilgai gyvavo lietuvių kalba, tačiau mokykla buvo uždaryta, o atidaryta rusiška-lenkiška mokykla. Rusiškoje-lenkiškoje mokykloje, tėvams primygtinai reikalaujant, 1956 metais buvo atidarytos lietuviškos klasės.

1958 metais 1-4 klasėse mokėsi 16 mokinių, 1959 metais 1-6 klasėse – 22 mokiniai. Lietuvių kalba besimokančius pradinių klasių mokinius mokė Bronė Griežienė, Vytautas Dailidka, Vaclovas Adlys ir kt.

1992 metų rugsėjo 1 dieną buvo atkurta lietuviška mokykla. Įsikūrė Eišiškių 2-osios vidurinės (rusakalbės) mokyklos patalpose, trečiame aukšte.

Tą dieną mokyklos duris pravėrė 86 mokiniai. Juos palaimino Eišiškių parapijos klebonas Bronius Krakevičius. Atkurtoje mokykloje pirmuosius 1992/1993 mokslo metus pradėjo dirbti mokytojai: Petras Aukščionis, Irena Blažukonienė, Jonas Debesys, Gražina-Eleonora Volungevičienė, Alfonsas Galinis, Zuzana Chorostin, Danuta Zuzo, Liudmila Jurgelevičienė, Algirdas Leveckis, Elena Leveckienė, Teresa Tinaševa, Helena Miliauskienė, Anelė Karklinevskaja, Marija Kurto, Marija Dekevič.

1993 metais, rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas lietuviškos raštijos pradininko, kilusio iš Eišiškių krašto, Stanislovo Rapolionio vardas.

1997 m. Švietimo ir mokslo ministrui Z. Zinkevičiui pritarus, buvo pradėti statyti nauji mokyklos pastatai.

2001 m. rugsėjo 1 d. mokiniams duris atvėrė naujas, erdvus, atitinkantis Europos standartus, pirmasis mokyklos korpusas, o 2004 m. rugsėjo 1 d. – antrasis korpusas. 2007 m. baigta ketvirto korpuso statyba, kur mokosi pradinių klasių mokiniai, įsikūrė valgykla bei aktų salė.

Nuo 1992 m. iki 2002 m. mokyklai vadovavo Vytautas Dailidka.

Nuo 2002 m. rugsėjo 1d. iki šiol gimnazijai vadovauja Danuta Zuzo.

Šaltinis čia.

Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2010/11/voruta2-e1314892486197.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  2. „Renkuosi mokyti!“ istorija: profesijos posūkis į švietimą – labiausiai įkvepia prasmės jausmas
  3. L. Nikolenkienė. Skirsnemunės J. Baltrušaičio mokykla mini 180 m. sukaktį 
  4. Miestuose ir miesteliuose pasakojimuose ir spektakliuose pristatomas M. K. Čiurlionis
  5. Švietimo ministerija kviečia į lituanistikos mokymus užsienyje dirbančius mokytojus
  6. Įdomūs. Besikeičiantys. Artimi. Visada jūsų – Lietuvos muziejai švietimo ir naujovių parodoje
  7. R. Jasukaitienė. Sutaupytas laikas – pažinimui
  8. S. Birgelis. Kieno rankose švietimas, tas valdo tautos likimą (I)
  9. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  10. Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas
  11. Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų
  12. Prieš 33 metus lapkričio 18 d. lietuvių kalbos paskelbimas valstybine – svarbus istorinis įvykis
  13. Kultūros paso paslaugomis pernai pasinaudojo daugiau kaip 90 proc. mokyklų
  14. Kviečia „Europos kinas“ ir „Kino pavasaris“
  15. Mokyklos vadovė: Kultūra – mūsų kelrodės žvaigždė, tačiau menai mokyklose nepelnytai nustumti į antrą planą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kapčiamiesčio karinis poligonas
Lietuvoje

S. Birgelis. Seinų savivaldybės tarėjų prašymai susitikti su Lietuvos kariuomenės atstovais – liko be atsako

2026 04 18
UNESCO vietovės vadovėliuose
Kultūra

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“
Kultūra

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai
Lietuvoje

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Išdeginta žolė
Gamta ir žmogus

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
Kelio darbai
Lietuvoje

Visagino keliams atnaujinti skiriama per 1 mln. eurų

2026 04 17
Darbai Neryje
Gamta ir ekologija

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17
Panemunės baseinas
Lietuvoje

Kaunas ruošiasi Panemunės baseino atidarymui

2026 04 17
Lietuvos paštas
Lietuvoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens

2026 04 17
Gertuvė
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje jau veikia 33 vandens gertuvės

2026 04 17
Gėrimai
Lietuvoje

Siekiama saugoti vaikų sveikatą nuo alkoholį imituojančių gėrimų poveikio

2026 04 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Rimgaudas D. apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Mikabalis apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai
  • Profesinė paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose
  • Įsibėgėja pavasarinė gyvūnų migracija, kaip išvengti susidūrimų kelyje?
  • S. Birgelis. Seinų savivaldybės tarėjų prašymai susitikti su Lietuvos kariuomenės atstovais – liko be atsako

Kiti Straipsniai

Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena

Profesinė paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

2026 04 18
Kapčiamiesčio karinis poligonas

S. Birgelis. Seinų savivaldybės tarėjų prašymai susitikti su Lietuvos kariuomenės atstovais – liko be atsako

2026 04 18
UNESCO vietovės vadovėliuose

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Raminta Popovienė

Siūloma, kad mokinių krūvį reguliuotų švietimo, o ne sveikatos ministras

2026 04 17
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Ne prievolė, o malonumas: skaitymo revoliucija mokyklose

2026 04 17
VDU Kamerinis orkestras

Skambančios jungtys: šventė, jungianti Baltijos ir Šiaurės garsus

2026 04 17
Dezinformacija

Seime rinksis „elfai“ ir dezinformacijos žinovai: kas ir kaip gins Lietuvą informaciniame kare?

2026 04 17
Metų knygos rinkimai 2025

Metų knygos rinkimai 2025 artėja prie pabaigos – liko savaitė balsuoti

2026 04 17
Lietuvos kaimo turizmo laikotarpio atidarymo renginys

Lietuvos kaimo turizmo laikotarpio atidarymas

2026 04 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Rimgaudas D. apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Mikabalis apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Naivus klausimas apie Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pokalbis „Baltijos kelias. Žmonių grandinė, rašiusi istoriją“ | unesco.lt nuotr.

Pokalbis „Baltijos kelias. Žmonių grandinė, rašiusi istoriją“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai