Stiprios krušos ir liūtys namų savininkams gali sukelti rimtų nemalonumų. Pažeidus stogo dangą vanduo gali gadinti stogo konstrukcijas, palėpę bei ilgainiui namuose įsiveisti pelėsis. Stogo dangų gamintojo „Monier“ atstovas paaiškina dažniausias stogo drėkimo priežastis ir problematiškas vietas, per kurias vanduo gali patekti į namą.
„Stiprios ir ilgalaikės liūtys bei krušos gali sukelti matomus stogo dangos pažeidimus ir sugadinti stogo konstrukcijas, jei pažeidimai nebus greitai pašalinti. Jei stogas leidžia drėgmę, svarbu kuo greičiau surasti problemos priežastį, nes jei ji nebus pašalinta, tai tikrai lems stogo konstrukcijos, lubų ir sienų pažeidimus, kurių taisymas gali būti daug sudėtingesnis ir brangesnis nei laiku sutvarkyti stogo dangą“, – pažymi „BMI Lietuva“ įmonės pardavimų atstovas Egidijus Kriaunaitis. Kokios dažniausios priežastys priverčia susirūpinti stogo sandarumu?
Stogas gali prakiurti dėl aplinkos poveikio
Stogui kasdien tenka įvairūs išbandymai: vasarą kaitina saulė, lyja lietus, žiemą sninga ir susidaro ledas, taip pat pasitaiko stipraus vėjo gūsių bei krušos.
Visa tai kartu per laiką gali neigiamai paveikti stogo dangos būklę ir, jei kuri nors stogo dangos ar konstrukcijos dalis nėra kruopščiai pritvirtinta, vėjas gali ją nuplėšti ar pakelti, dėl ko drėgmė įsimeta po stogu.
Susidėvėjęs stogas – dažnas drėkstančio namo kaltininkas
Atitarnavęs stogas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl stogas leidžia vandenį. Stogo tarnavimo laikas priklauso ne vien nuo pasirinktos stogo dangos rūšies, dažniau – nuo kokybės. Pavyzdžiui, nekokybišką stogo dangą gali tekti keisti jau po 10 metų, bet yra stogų, kurių tarnavimo laikas siekia net 70–80 metų.
Pavyzdžiui, betoninių čerpių. Įvertinkite, kiek laiko jūsų namo stogas tarnavo, ir, jei įtariate, kad jis gali būti pažeistas, patikrinkite tiek stogo dangą, tiek konstrukcijas. Jei matote, kad stogas drėksta arba pastebite drėgmės jau padarytus pažeidimus, dangą reikia arba keisti, arba problemą spręsti lokaliai.
Mechaniniai stogo pažeidimai
Jei stogas dengtas bituminėmis čerpelėmis, tikėtina, viršus greitai apsamanos ir turėtų būti valomas. Priešingu atveju, po lietaus stogas sulaikys drėgmę, dėl ko čerpės gali per laiką būti pažeistos.
Tiesa, stogo valymas taip pat turi būti subtilus, kad nesudarkytų apsaugos sluoksnio. Taip pat šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad ant stogo dirbantys stogdengiai ir kiti specialistai, pavyzdžiui, saulės modulių montuotojai, nesukeltų mechaninių pažeidimų. Kai kurios stogo dangos, pavyzdžiui, ypač lygios betoninės čerpės su specialia technologija, yra atsparesnės samanoms.
Silpnoji stogo vieta – kamino ir stogo jungtys
Šios vietos sandarumas, ypač jei kaminas nėra stogo viršūnėje, turėtų būti reguliariai tikrinamas, nes dėl temperatūros svyravimų kamino ir stogo jungtys gali „vaikščioti“, o šios vietos sandarumas gali sukelti problemų net tada, kai stogo dangos įrengtos kokybiškai.
Jei per stogo jungtis į pastatą patenka vanduo, sprendimą gali pasiūlyti patyręs stogdengys, kuris rinksis dvigubai ar trigubai brangesnę kamino sandarinimo juostą, kad šis mazgas būtų sandarus ir ilgaamžis.
Dangos įrengimas nesilaikant montavimo instrukcijų
Patirtis rodo, kad ne tik senų namų savininkai susiduria su stogo pratekėjimu. Jei stogas praleidžia drėgmę naujai pastatytame name, tai greičiausiai dėl montavimo instrukcijų nesilaikymo. Daugelis namų savininkų stogo montavimą patiki stogdengiams, bet nėra lengva susekti, ar kokybiškai ir pagal instrukcijas atliktas darbas.
Jei meistrai nesilaikė stogo dangos gamintojo montavimo taisyklių arba dangą įrengė nekokybiškai, pasekmės gali išryškėti įvairiai, pavyzdžiui, vanduo prasiskverbs į stogo konstrukciją.
Kondensato susidarymas – grėsmė stogo sandarumui
Norint išvengti kondensato susidarymo, svarbu pasirūpinti gera stogo konstrukcijos ventiliacija. Pavyzdžiui, jei namas dengtas skarda, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas oro ventiliacijai. Kadangi metalas greitai atvėsta ir greitai įkaista, kondensato gali susidaryti daugiau.
Norint sumažinti su kondensatu susijusias rizikas (drėgmę, pelėsį), naudokite kokybišką izoliaciją ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Su kondensato problemomis nesusiduria namų savininkai, stogo dangai pasirinkę betonines čerpes.
Netinkamai įrengti stogo elementai
Stogą sudaro ne tik danga, konstrukcijos, bet ir elementai (kraigai, vėjalentės ir kt.), kurių tinkamas įrengimas yra vienodai reikšmingas.
Jei elementai netinkamai įrengti, drėgmė gali patekti į konstrukcijas arba net į patį namą.
Sugedę ar laisvi tvirtinimo elementai
Stogo dangai tvirtinti paprastai naudojami sraigtai, vinys ir kiti specialūs elementai, kurie laiko dangą prie konstrukcijos ir neleidžia jai pasiduoti stipraus vėjo, sniego ar kitam poveikiui.
Jei kuris nors tvirtinimo elementas yra sugadintas (geriausi tvirtinimo elementų gamintojai nurodo, kad guminės tarpinės praranda savo sandarumo savybes po 7 metų), netinkamai priveržtas arba visai nepanaudotas, yra rizika, kad drėgmė pateks į stogo konstrukciją, o esant stipriems vėjo gūsiams lengvesnės stogo dangos gali būti net nuplėštos.
Užsikimšę vandens nutekėjimo latakai
Ši rizika yra ypač aktuali tiems, kurių namai yra miškingose vietovėse. Rudenį ant stogo nuolat krinta lapai, šakos, spygliai ir kitos šiukšlės, kurios kartu su lietaus vandeniu patenka į stogo nutekėjimo sistemą.
Norint išvengti jų užsikimšimo, stogo nutekėjimo sistemas reikia reguliariai valyti. Neišvalyti lietaus latakai lemia, kad sistema neatlieka savo funkcijų, vanduo teka per latakų kraštus ir ilgainiui gali sugadinti stogo vėjalentes ar grindinį vietose, kur vanduo reguliariai krinta.
Nenumokite ranka į stogo priežiūrą, patikrinkite dangą ir įsitikinkite, kad konstrukcijos vis dar kokybiškai funkcionuoja.
Stogo patikrinimas ir smulkus remontas nekainuoja tiek daug, kiek visos stogo dangos ir po juo esančių konstrukcijų keitimas.
***
Skarda stogams
