Vasarą daugiau laiko praleidžiant gamtoje išauga rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, pastebi gydytojai. Pavojų slypi visur – tiek vandens telkiniuose, tiek maiste ir net ant paplūdimio gultų ar ežero lieptelių.
Per karščius – jokių sintetinių drabužių
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Gaiva Dabravalskienė pastebi, kad vasarą padaugėja žmonių, kurie skundžiasi dėl ūminių virškinamojo trakto infekcijų, pasireiškiančių vėmimu, viduriavimu, pakilusia kūno temperatūra.
„Vasarą padažnėja ir grybelinių, bakterinių, parazitinių odos infekcijų atvejų. Visos šios ligos yra susijusios su šiltesniu ir drėgnesniu klimatu, palankiu mikroorganizmų dauginimuisi bei kitokiu nei šaltuoju metų laiku gyventojų elgesiu – dažnesniu laisvalaikiu gamtoje“, – aiškina gydytoja.
Jos teigimu, susirgti virškinamojo trakto, maisto toksiko infekcijomis galima suvalgius netinkamai apdorotų ar šiltai laikytų maisto produktų, taip pat maudantis ežeruose, tvenkiniuose ir netyčia gurkštelėjus užkrėsto patogenais maudyklos vandens. O kartais užtenka, kad toks vanduo tiesiog patektų į kūną per akis, nosį ar kitas kūno gleivines.
„Taip pat infekcinių odos ligų sukėlėjai gali tykoti ir tiesiog ant įvairių paviršių viešose vietose – gultų, suolelių, lieptelių. Turint odos, nagų pažeidimų ir vaikštant basomis viešuosiuose paplūdimiuose, pirtyse, baseinuose didėja odos užkrėtimo grybeliais rizika. Todėl būtina avėti šlepetes, ant gultų pasitiesti savo paklotus“, – įspėja Gaiva Dabravalskienė.
Tiek odos, tiek nagų pažeidimus dažniausiai sukelia dermatofitai, rečiau – mielių grybeliai ar pelėsiai, sako gydytoja. Grybelinei infekcijai išsivystyti itin svarbios papildomos sąlygos – drėgmė, karštis, todėl ypač greitai grybelis dauginasi dėvint sintetinius, pernelyg aptemptus drabužius, prakaituojant. Todėl vasarą gydytojai rekomenduoja dėvėti natūralaus pluošto laisvesnius drabužius.
„Pėdų odos grybeliui būdingas pėdų ir tarpupirščių odos sudirgimas, paraudimas, niežulys ir pleiskanojimas, taip pat grybelis gali pasireikšti ir kūno raukšlėse, pavyzdžiui, po krūtimis, kirkšnyse. Kai kurioms grybelio rūšims būdinga, kad ligos pradžioje bet kurioje kūno vietoje atsiranda apvali, pamažu didėjanti raudona dėmelė, kuri ima pleiskanoti, niežėti.
O nagų grybelines infekcijas galima atpažinti iš besikeičiančios nagų išvaizdos – nagai storėja, deformuojasi, tampa trapūs, įgyja gelsvą spalvą, pakinta oda apie pažeistą nagą. Ilgainiui šiuos požymius galima pastebėti ir gretimuose naguose. Negydomos grybelinės ligos gali plisti vis labiau ir sukelti gilesnių odos sluoksnių pažeidimus“, – kalba gydytoja.
Po maudynių jūroje – kraujo užkrėtimas
Atsargūs turėtų būti ir mėgstantys pasipliuškenti ežeruose. Lietuvos vandens telkiniuose galima „pasigauti“ tokias ligas kaip žarnyno lazdelės sukeltas infekcijas, salmoneliozę, hepatitą A, rotavirusinę infekciją. Taip pat galima užsikrėsti ir kirmėlių sukeltomis ligomis – askaridoze, echinokokoze.
Patekę į kūną šie patogenai dažniausiai sukelia viduriavimą, karščiavimą, pilvo skausmą, kartais – bendrą negalavimą, galvos skausmus, pykinimą ir vėmimą. Tačiau kartais pasitaiko ir sunkesnių simptomų.
„Pavyzdžiui hepatito A atveju būna pažeidžiamos kepenys ir žmogus suserga gelta, o adenovirusinei infekcijai būdingi peršalimo simptomai kartu su akių junginių uždegimu (konjunktyvitu).
Dar Baltijos jūroje karštomis dienomis gali būti Vibrio genties bakterijų, sukeliančių vandeningą viduriavimą, pykinimą, pilvo skausmus. Kai kurios šių bakterijų rūšys itin pavojingos turintiems žaizdų, nes kartais sukelia žaizdų infekcijas, o retais atvejais – net ir kraujo užkrėtimą“, – pasakoja šeimos gydytoja Gaiva Dabravalskienė.
Taip pat Lietuvoje gana išplitęs plaukikų niežuliu vadinamas šistosominis cerkarinis dermatitas, kurį sukelia vandens paukščiuose parazituojančių kirmėlių – šistosomų – lervos (cerkarijos). Po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose gana staigiai išberia ir ima niežtėti odą. Tačiau, laimei, šie simptomai išnyksta po kelių valandų ar dienų, nes šios lervos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta.
Todėl gydytojai gyventojams rekomenduoja atsakingai pasirinkti maudynių vietą – atkreipti dėmesį į Visuomenės sveikatos centro perspėjimus apie konkrečių vandens telkinių užterštumo lygius, vengti maudytis nežinomuose, įtartinuose, stovinčio vandens telkiniuose.
Taip pat nepatariama maudytis po didesnių liūčių. Dar patariama nesimaudyti telkiniuose, kurių pakrantės yra netvarkingos, kuriose gausiai būriuojasi laukiniai paukščiai, yra maudomi naminiai gyvūnai arba kurių vandens paviršiuje plaukioja šiukšlės, putos, matomos teršalų dėmės.
Kreminių gaminių geriau vengti
Gydytoja taip pat rekomenduoja šiltuoju metų laiku itin atidžiai rūpintis valgomo maisto kokybe, laikymu ir apdorojimu. Jokiu būdu negalima daržovių, vaisių ir valgymui skirtų indų plauti vandens telkiniuose, nes taip galima užsikrėsti vandenyje gyvuojančiais patogenais.
„Į iškylas maistą būtina neštis kelioniniuose šaldytuvuose, šaltkrepšiuose, nes aukšta aplinkos temperatūra paskatina mikroorganizmus daugintis labai sparčiai. Todėl geriau išvykoms rinktis ilgai negendančius maisto gaminius.
Vasarą reikėtų vengti gaminių su kreminiais įdarais, majoneziniais padažais, kadangi tai vienos palankesnių terpių mikrobams daugintis. Svarbu apsaugoti maistą ir nuo musių bei graužikų, galinčių pernešti ligų sukėlėjus. O ant žarijų reikia kepti tik šviežią mėsą bei prieš valgant įsitikinti, kad kepsnys visiškai iškeptas“, – pataria Gaiva Dabravalskienė.
O atpažinti žarnyno infekcijas galima iš to, kad po kelių valandų ar net parų po sugedusio maisto suvartojimo atsiranda gastroenteritui būdingų simptomų – iš pradžių galvos skausmas, bendras negalavimas, karščiavimas, vėliau – pykinimas, vėmimas, gausus viduriavimas.
Gydytoja primena, kad ruošiant maistą itin svarbu plauti rankas tiek prieš gaminimą, tiek jo metu, tiek po to, taip pat dažnai valyti gamybos paviršius, naudoti atskiras pjaustymo lenteles mėsai, daržovėms ir vengti jų tarpusavio kontakto. Maistą derėtų saugoti tinkamoje temperatūroje, nevartoti pasibaigusio galiojimo gaminių.
„Vaisius, daržoves, uogas, kiaušinius reikėtų plauti po tekančiu, švariu vandeniu. Negalima šių gėrybių valgyti neplautų ar tiesiai iš lysvės ar nuo krūmo. O pasijutus blogai rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir ypač delsti nevertėtų, jei infekcinė liga įtariama kūdikiui, mažam vaikui, senyvo amžiaus žmogui.
Sirgdami virškinamojo trakto infekcijomis dažnai netenkame daugiau kūno skysčių, todėl labai svarbu gerti pakankamai skysčių, o geriausia kartu vartoti mineralinio vandens ar elektrolitų tirpalų, ypač jei kamuoja dažnas viduriavimas ar vėmimas.
Taip pat dėl virškinamojo trakto gleivinės pažeidimų bei tam tikrų fermentų laikino trūkumo būtina laikytis dietos, vengti sunkiai virškinamo maisto, saldumynų, pieno produktų, skaidulingo maisto, gazuotų gėrimų. Nepasitarus su gydytoju negalima slopinti viduriavimo vaistais, nes sustabdžius viduriavimą ligos sukėlėjai nepasišalina iš žarnyno ir dauginasi toliau, todėl būklė gali tik pablogėti“, – perspėja gydytoja.
Labai dažnai žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina. Tačiau, jei būklė per 3 dienas nepagerėja arba jei vargina aukšta temperatūra, atsiranda viduriavimas su krauju, gleivėmis ar yra grėsmingų skysčių netekimo požymių – burnos sausumas, dažnas pulsas, žemas arterinis kraujo spaudimas, didelis bendras silpnumas, sumažėjęs šlapimo kiekis – ilgiau delsti negalima ir būtina kreiptis į gydytoją.
