2024 m. kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose sulaukė iš viso 19,4 tūkst. stojančiųjų. Jų pasiruošimas studijoms gerėjo – šiemet daugiau stojančiųjų galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Sutartis su aukštosiomis mokyklomis stojantieji galės pasirašyti iki rugpjūčio 2 d.
„Aukštesnė studijų kokybė Lietuvoje yra vienas prioritetinių šios Vyriausybės uždavinių. Siekiant geresnio būsimų studentų pasirengimo, priimtas sprendimas nuo šių metų suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems.
Taip nuosekliu darbu prieš dvejus metus užprogramavome teigiamus pokyčius. Jau matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai. Tai rodo, kad abiturientai, iš anksto žinodami apie šiemet pakitusius priėmimo reikalavimus, atsakingiau ruošėsi brandos egzaminams ir tolesniam keliui aukštosiose mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nuo 2024 m. stojantieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi atitikti tokius pačius priėmimo reikalavimus kaip stojantieji į valstybės finansuojamas vietas – tam tikru lygiu išlaikyti tris valstybinius egzaminus. Priėmimo reikalavimų suvienodinimui Seimas pritarė dar 2022 m.
Stojantieji taip pat turi pasiekti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas mažiausio konkursinio balo karteles.
Pasak ministrės, sprendimas suvienodinti priėmimo reikalavimus paskatino šiųmetinius abiturientus geriau pasiruošti egzaminams, bet kokybės užtikrinimo procese dalyvauja ne tik valstybė, bet ir pačios aukštosios.
„Šiemet stebėjome, kaip kai kurios aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti kuo daugiau stojančiųjų ir lėšų, kartelę nuleido iki 1-2 balų. Tai studijoms kokybės nepriduoda – stojantiesiems reikalingas pakankamas žinių bagažas, kad studijų procesas išliktų sklandus, o dėstytojai nesusidurtų su papildomu krūviu. Todėl ypač svarbu, kad sugriežtinti reikalavimai stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas pristabdė aukštąsias mokyklas nuo studijoms nepasirengusių stojančiųjų priėmimo. Lyginant su pernai metais, kolegijose studijuos 2 tūkst. mažiau nepasirengusių studentų“, – pabrėžia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Populiarėja sveikatos, ugdymo mokslai
Kolegijos iš viso kviečia 7,8 tūkst. stojančiųjų. Tarp jų populiariausiomis šiemet tapo sveikatos mokslų studijų programos – jos pritraukė iš viso 23,7 proc. stojančiųjų į kolegijas. Tarp dešimties populiariausių koleginių studijų programų – trys bendrosios praktikos slaugos programos.
Būsimi kolegijų studentai taip pat daugiausia rinkosi verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos, ugdymo mokslų studijų programas.
Universitetai kvietimus studijuoti išsiuntė 11,6 tūkst. stojančiųjų. Universitetuose daugiausia stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos, sveikatos, inžinerijos mokslų studijų programas.
Iš viso 1,4 tūkst. stojančiųjų kviečiami tapti mokytojais. Šis būsimų pedagogų skaičius nėra galutinis. Dalis studentų dar rinksis pedagogikos gretutines studijas, taip pat toliau vyksta priėmimas į pedagogikos krypties profesines studijas. Tikimasi, kad iš viso pedagogikos studijos šiemet pritrauks 2 tūkst. studentų.
Šiemet pirmą kartą suformuota antroji konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos. Aukštųjų mokyklų kvietimus studijuoti gavo beveik 400 stojančiųjų per antrąją konkursinę eilę.
Studijuoti valstybės finansuojamose vietose iš viso pakviesta 12,5 tūkst. stojančiųjų, t. y.150 jaunuolių daugiau nei pernai.
