Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius už nuopelnus Trakų krašto kultūros paveldui – jo paiešką, garsinimą ir sklaidą įteikė padėkos raštą Aukštadvario seniūnijoje gyvenančiam Gyčiui Juodėnui. Jį pasveikino ir vicemerė Jolanta Abucevičienė.
G. Juodėnas yra grafikos dizaineris, fotografas, dronų pilotas, ne vienerius metus tyrinėjantis kultūros paveldo vertybes. Pomėgis tyrinėti gamtovaizdžius, fotografuoti iš drono, archeologijos žinios bei orientacinio sporto įgūdžiai atvedė į piliakalnių bei pilkapių atradimus.
Pasitelkęs LiDAR – skaitmeninius erdvinius lazerinio skenavimo taškų duomenis – G. Juodėnas atrado Paluknio seniūnijoje esantį Kiauliškių (Dainių) piliakalnį, Žvėryno pilkapyną, ne vieną lig šiol nežinotą kultūros paveldo vertybę.
Vienas iš pastarojo meto atradimų – Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaniniame draustinyje aptiktas dar vienas – Mošos piliakalnis bei pilkapis.
„Esu pateikęs daugiau pranešimų apie keletą spėjamų piliakalnių ir pilkapynų Trakų rajone, tad laukiu patvirtinančio atsakymo iš Kultūros paveldo departamento.
Dabar kasmet reguliariai departamentui pranešu apie 5–15 spėjamus piliakalnius bei pilkapynus visoje Lietuvoje, pristatau žemės paviršiuje aptiktus radinius Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriui.
Dalis pranešimų pasitvirtina, dalis ne. Bet šių atradimų dėka pamiršti objektai dabar tapo saugomi paminklai“, – sako G. Juodėnas.
Pomėgį gilintis į istoriją, kultūros paveldą G. Juodėnas tvirtina turėjęs nuo vaikystės, kol jo ankstyvi aplinkos tyrimai ir pažinimai virto savotišku gyvenimo būdu.
„Būdavo, kad tekdavo nusivilti pamatytais vaizdais – vien dilgėlynai, apaugusi krūmais vietovė ir nieko daugiau, bet būdavo ir priešingai: visiška euforija – vaizdas: milžiniški kalnai su pylimais ir grioviais.
Va čia tai grožis! Nuostabiai išlikę piliakalniai su visais įtvirtinimais, pilkapiai su nuostabių formų sampilais – ir tai prabėgus 2000–1000 metų“, – dalijosi mintimis apie savo atradimus G. Juodėnas.
Parengta pagal Trakų rajono savivaldybės pranešimą
Labai džiugu, kad randasi tokių šaunių Lietuvos istorija besidominčių žmonių. Labai svarbi Lietuvos bei regiono, o iš tikrųjų ir Europos istorijai vadinamo Saulės (Soule) mūšio vieta. Akivaizdu, kad jos reikia ieškoti ne apie Šiaulius, nes Eiliuotoje Livonijos kronikoje aiškiai pasakyta, jog tąsyk buvo žygiuota prieš lietuvius, t.y. žygiuota ir siaubtos buvo lietuvių genties gyvenamos žemės. Šiauliai buvo žiemgalių, kitų baltų genčių gyventos žemės. Žiemgalių, sėlių dalis jau buvo pasitraukę į lietuvių genties žemes, o jų žemės buvo tapusios Rygos vyskupui priklausančiomis vyskupystėmis. Tad jas siaubti kaip jau savas žemes nebuvo reikalo.
Remiantis kronikos žinia, kad žygiuota buvo į lietuvių genties žemes, būtent, tikslu jas siaubti, o gal net kokį išdaviką ir valdovu pastatyti, logiška Soule mūšio vietos ieškoti Neries ir jos intakų (Vilnios, kitų intakų į Rytus nuo Vilniaus) regione, t.y. lietuvių genties prigimtinėse žemėse.
Sakau, gal su dronais, lazeriniu skenavimu techniškai būtų galima paieškoti nurodytose vietovėse ir 1236 m. Soule mūšio vietos. Ką apie tai manytų gerbiamasis G.Juodėnas, gal savo mintimis pasidalintų viešai, atsakant į mano samprotavimus. Juk šio mūšio vietos nustatymas, objektyviais duomenimis būtų didelis Lietuvos, Europos istorijos turtas.