„Mes, skautai, visada esame atviri pažinimui ir naujoms patirtims. Džiaugiamės turėdami galimybę dalyvaudami šiame projekte geriau pažinti savo brolius ir seses skautus – Lietuvoje veikiančius harcerius ir Lenkijos skautus“, – sako projekte dalyvaujanti Lietuvos skautijai priklausančio Vilniaus Vingio tunto skautų vadovė, tuntininkė Renata Nemeikienė.
Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos (ZHP na Litwie) atstovė Agata Radulevič teigia, kad projektas padės pagilinti bendradarbiavimą su lietuviais skautais ir tautiečiais iš Lenkijos harcerių skautų sąjungos.
„Tiek mūsų organizacijoje, tiek pas brolius ir seses lietuvius, tiek mūsų tautiečių Lenkijoje organizacijoje turime atstovų iš tautinių bendrijų tarpo.
Viliuosi, kad šio projekto metu dalindamiesi gerąja praktika ir rengdami vieni kitiems mokymus apie tai, kaip dirbti su tautinių bendrijų atstovais pagilinsime žinias, o tuo pačiu padėsime atsikratyti tam tikrų susiformavusių stereotipų vieniems apie kitus, kurių, deja, vis dar pasitaiko“, – sako A. Radulevič.
Lenkijos harcerių skautų ir skaučių sąjungos (ZHP) atstovė Eva Lačievičė-Valinska (Ewa Lachiewicz-Walinska) džiaugiasi, kad projekto metu bus stiprinami ryšiai su lietuviais skautais ir Vilniuje veikiančiais tautiečiais iš broliškos skautų organizacijos.

„Žmones geriausiai pažįstam bendraudami, o kada turim galimybę mokytis vieniems iš kitų ryšys dar labiau sustiprėja. Todėl su partneriais derindami veiklas nusprendėme, kad surengsime mokymus vieni kitiems ir taip apsikeisime gerąja patirtimi“, – tikina E. Lačievičė-Valinska.
Projektą padedančios įgyvendinti VšĮ Galimybių kūrėjai bendrasteigėjė Lina Čeičytė sako, kad šis projektas yra organizacijos vykdomų projektų tąsa, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos ir užsienio šalių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą.
„Nuo pat veiklos pradžios siekiama prisidėti prie glaudesnių įvairių tautybių bendrapiliečių ryšių, o šis projektas, tikimės, paskatins glaudesnį Lietuvos ir Lenkijos skautiškų organizacijų bendradarbiavimą“, – pasakoja L. Čeičytė.
Projekte dalyvaujančios organizacijos jau turėjo pirmąjį koordinacinį susitikimą, kurio metu pasidalino atsakomybėmis, sutarė dėl suplanuotų veiklų ir mokymų temų. Pirmasis gyvas keturių organizacijų atstovų susitikimas numatytas rugsėjo pradžioje Vilniuje.
Iki spalio pabaigos vyksiančio projekto metu dalyviai įgis žinių, kaip integruoti tautinių mažumų ar kitų tautybių atstovus į savo organizacijų veiklą, kaip kurti emociškai saugią ir tolerantišką bendruomenę.
Mokymų ir neformalių veiklų metu veiklose dalyvausiantys jaunuoliai diskutuos apie stereotipų priežastis ir kartu ieškos sprendimų būdų.
Projekto dalyviai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje savo bendruomenėse rengs renginius, kurių metu kaimynai iš Lietuvos ir Lenkijos bus pristatomi teigiamai, su vietos bendruomenių atstovais bus siekiama aiškintis kylančių mitų apie lietuvius ir lenkus priežastis.

Lietuvos skautija ir Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga turi gražaus ilgamečio bendradarbiavimo papročius – abi organizacijos ne vienerius metus kartu švęsdavo vasario 16-ąją, dalyvaudavo bendruose sumanymuose rinkdami lėšų nepagydomomis ligomis sergančių vaikų hospiso statyboms Vilniuje, jaunimas dažnai aplanko vieni kitus stovyklose ir kituose renginiuose, siekdami simboliškai sujungti kaimyninių šalių uostamiesčius abiejų organizacijų atstovai kartu plaukė iš Klaipėdos į Gdanską jachta.
Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis finansuojamą projekto įgyvendinimą prižiūri Jaunimo reikalų agentūra.
Kas čia per redaktoriai (skautai) – neištaiso tekstų. Kaip žinoma, visa Lietuvos teritorija tautiškai yra vientisa – lietuviška, taigi joje jokio kitokio (mažo) – ne lietuvių tautiškumo nėra. Lietuvoje gyvendami ne lietuviai – kitataučiai jai savo tautiškumo, kuris galėtų įgyti tautinės mažumos statusą, atnešti negali. Tad, būnant tiksliais, Lietuvoje gyvenantys kitataučiai žmonės vadinti trumpai – kitataučiais.
Tokiu atveju pavadinime ir tekste “tautinės mažumos” sąvokos vartojamos klaidingai. Jos taisytinos į “kitataučiai” arba “Lietuvos kitataučiai”.
Manau, tokiame Lietuvos ir Lenkijos skautų susitikime labai reikėtų pristatyti Ryšardo Maceikianeco straipsnį ” Lietuvos lenkai- kas jie yra?” manau, paneigiantį mitus apie Lietuvos lenkų kilmę.ht tps://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/
Visgi manau, kad būtų labai daug pasiekta, jeigu Lietuvoje iš viešumos pavyktų išguiti piktybinį “tautinės mažumos” sąvokos vartojimą. Politikoje būtent šios sąvokos viešo vartojimo veiksmu siekiama griauti lietuviškąjį valstybės teritorijos vientisumą. Nelikus šios griovimo priemonės, silptų ir atitinkamo žmogaus aršaus linkimo į lenkybę poreikis. Taigi raktas į tai yra valstybės valdžios asmenų politikoje. Rinkime į jas ryžtingus ir supratingus asmenis bei pirmiausiai tokiais stenkimės būti, gyvenant savo aplinkoje, kiekvienas.
Visgi manau, kad būtų labai daug pasiekta, jeigu Lietuvoje iš viešumos pavyktų išguiti piktybinį “tautinės mažumos” sąvokos vartojimą. Politikoje būtent šios sąvokos viešo vartojimo veiksmu siekiama griauti lietuviškąjį valstybės teritorijos vientisumą. Nelikus šios griovimo priemonės, silptų ir atitinkamo žmogaus aršaus linkimo į lenkybę poreikis. Taigi raktas į tai yra valstybės valdžios asmenų politikoje. Rinkime į jas ryžtingus ir supratingus asmenis bei pirmiausiai tokiais stenkimės būti, gyvenant savo aplinkoje, kiekvienas.
Mikai. Teisus visuose pasisakymuose. O kodėl, prasimušę į valdžią piliečiai į tai nekreipia dėmesio, parodo jų labai žemą išsilavinimo, suvokimo lygį. Kaip pasakyta; turim ką turim.
Šiandien, tik 2020 m., Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įteikė Lietuvos premjerui Sauliui Skverneliui ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai” Didiji kryžių. Tai antras pagal svarbą Lenkijos valstybės apdovanojimas.
Lenkijoje vertybiniu atžvilgiu veikia dvejos skirtingos skautų (harcerų) organizacijos: liberalios pakraipos ZHP ir kriščioniško braižo ZHR( Związek Harcerstwa Rzeczpospolitej). Abi jos yra labai tautiškai nusiteikusios. Lietuvoje turėtų veikti viena arba kelios skautų organizacijos sukurtos su tikslu veikti vien Lietuvos valstybės labui .Dabar Lietuvos lenkų harcerų ( Związek Hrcerstwa Polskiego na Litwie) organizacijos pagrindinė veiklos kryptis stiprinti lenkybę ir tarnauti Lenkijos interesams.Tad, šią Lietuvos lenkiškos skautų organizacijos atstovus dažnai matyti atliekant garbės sargybą prie Pilsudskio antkapio Rasų kapinėse bei dalyvaujant AK (kovojusių visų pirma prieš lietuvius) žuvusiųjų karių pagerbime ir pan. Išties tarptautinis skautų bendradarbiavimas reikalingas su sąlyga ,jog tai būtų lygiavertis.
Jei neklystu, pietryčių Lietuvoje už Lietuvos biudžeto pinigus rodomi Lenkijos tv kanalai. Teko matyti vieno tokio kanalo- TVP Vilno laidą “Z hystorią na ty”, parengtą, berods su Lietuvos žiniasklaidos subjektu Znad Vilii. Joje pasakojama, kaip Lenkijos armija krajova “išvadavo” Vilnių nuo vokiečių. Keli armijos krajovos kareiviai iškėlė Lenkijos vėliavą virš Gedimino pilies bokšto, bet po poros dienų “naujas okupantas”- sovietų armija užėmė Vilnių ir Lenkijos vėliavą nuėmė. Manau, iš laidos galėjo susidaryti įspūdis, kad armija krajova “išvadavo” ne Lietuvos sostinę, o Lenkijos miestą Vilnių. Laidos vedėjas pasakojo ir stovėdamas Gedimino pilies fone, tačiau Lietuvos vėliava virš Gedimino pilies bokšto į kadrą nepateko. Ar tai tsitiktinumas? Beje, apie Lenkijos armijos krajovos veiksmus lietuvių atžvilgiu, įžengus į Vilnių laidoje neteko išgirsti ( internete radau straipsnius apie tuos veiksmus). Kokį patriotizmą ugdo tokios laidos, retransliuojamos už Lietuvos biudžeto pnigus?
Nenormalu, kad Lietuvoje yra kažkokie atskiri Lenkijos skautai, kurie palaiko ryšius su Lietuvos skautais lyg su kaimyninės šalies organizacija. Tai yra separatizmo ugdymas. Turėtų būti viena Lietuvos skautų organizacija be jokio skirstymo pagal tautybes.
Lenkiška skautybė turi Lietuvoje išnykti——kaip jau išnyko Rusų sąjunga ir Rusų aljansas. Jedinstvo ir komunistai ant TSKP platformos .