Šią savaitę Geto kovotojų namo muziejuje Izraelyje atidaryta Dovilės Dagienės paroda „Augalų atmintis“, kuri veiks ištisus metus.
Lietuvių menininkės ir fotografės kūriniai jau ne kartą buvo pristatyti užsienio auditorijoms, tačiau čia rodomi pirmą kartą ir jau susilaukė pagrindinių Izraelio naujienų portalų dėmesio.
Parodoje, kurią kuravo Lila Efreima (Lilach Efraim), rodomi 24 chlorofilo atspaudai. Tai ypatingas procesas, kurio metu dirbama su organiniais fotografijos procesais, o vaizdui sukurti pasitelkiama fitografiija (gr. phyton – augalas, grapho – rašau).
Autorės darbuose augalų lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos archyvinės Vilniaus vaikų fotografijos. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve.
Pokario metais, po Vilniaus geto likvidavimo, tokios fotografijos, lyg nuo medžių nukritę lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais.
Menininkė pasakoja, kad sumanymas spausti fotografijas ant augalų lapų gimė dirbant su augalų atminties tema, kai archyvuose susidūrė su botaniko Jokūbo Movšovičiaus istorija.
J. Movšovičius buvo žydų kilmės botanikas, dirbęs Vilniaus universitete. Prieš karą jis apsigynė disertaciją, kurioje tyrinėjo Panerių pievų augaliją.
Karo metais jaunam mokslininkui teko slapstytis botanikos sode. Esama liudijimų ir istorijų, kad per karą iš Vilniaus geto į botanikos sodą jis yra atvežęs ir žydų vaikus.
Atrodo, J. Movšovičiui buvo svarbu vaikams parodyti sodą ir augalus, tarsi suteikti jiems galimybę atsigauti nuo karo siaubo.
„Ši istorija mane įkvėpė archyvuose ieškoti vaikų veidų. Augalo ir vaiko santykis yra gana įprastas žmonių kultūroje. Apie vaikus mes dažnai kalbame kaip apie gėles, apie augalus, apie ateities pažadą…
Ir čia mes susiduriame su karo siaubu, kuris sustabdo tą augimą… Ir sustabdo gyvenimus…“ – sako D. Dagienė.
Muziejaus direktorius Jigalas Kohenas (Yigal Cohen) teigė, kad muziejus labai džiaugiasi galėdamas pristatyti šią ypatingą parodą, kuri tokia išskirtine menine prieiga atskleidžia žydų bendruomenės istoriją per Holokaustą tiek bendrai, tiek konkrečiai Lietuvoje: „Augalai, kurie simbolizuoja gyvenimą ir augimą, tampa puikia metafora, padedančia pasakoti Vilniaus žydų istorijas.
Ši išskirtinė paroda yra priminimas apie žydų stiprybę ir ilgaamžiškumą. Aš labai viliuosi, kad ji įkvėps ir paskatins diskutuoti bei giliau pažinti Lietuvos žydų istoriją beigi dažniau pasitelkti meną atminti istorinius žydų tautos įvykius.“
Geto kovotojų namo muziejus, arba Izako Katenelsono (Itzhak Katzenelson) Holokausto ir žydų pasipriešinimo paveldo muziejus, – pirmasis Holokausto istorijai skirtas muziejus pasaulyje. Jame pirmą kartą surengta dabar jau tradicinė kasmetė Holokausto aukų paminėjimo iškilmės Izraelyje.
1949 m. įkurta atminties institucija pasakoja Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo istoriją, pabrėždama drąsą, dvasios triumfą ir neįtikėtiną išgyvenusiųjų pasiryžimą kurti gyvenimus iš naujo naujoje išsvajotoje Izraelio valstybėje. Muziejus rado vietą Vakarų Galilėjoje, klestinčio kibuco ir jo bendruomenės širdyje.
Lietuvos ambasados Izraelyje ir Lietuvos kultūros instituto dalinai finansuotą parodą galima bus apžiūrėti iki kitų metų birželio.
