Rugpjūčio 23 d., trečiadienį, 17.30 val. Baltojoje galerijoje, veikiančioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, atidaroma vilnietės menininkės ir keliautojos Ievos Rutės asmeninė paroda „Vaizdai / virsmai“.
Parodą sudaro dvi dalys. Viena jų – „Vaizdai / virsmai“, kurioje – arbatos atspaudų kūrinys ir analogine fototechnika sukurti darbai pristatomi Baltojoje galerijoje.
Jaukioje Nišinėje galerijoje – antroji parodos dalis – „vaizdai / Virsmai“ pareikalaus ypatingai jautraus žvilgsnio, nes čia rodomi iš porceliano lukštų sukurti kūriniai, liudijantys nuolatinį kismą ir būties trapumą.
Tai – besitęsiantis meninis tyrimas, nagrinėjantis žmogaus asmenybės, psichikos konstrukcijos ir dekonstrukcijos procesus, siekiant atkreipti dėmesį į neuroįvairovę, žmogaus psichikos daugiasluoksniškumą.
Nišinėje galerijoje atidarymo metu I. Rutė surengs ir performansą „Savęs konstravimas / vidinė alchemija“.
Autorės teigimu, „nuo mažumės mes augame formuodami savo asmenybę, sluoksnis po sluoksnio, studijos po studijų, praktika po praktikos, santykiai po santykių, šalis po šalies, karjera po karjeros, paroda po parodos, tekstas po teksto…
Kas galiausiai iš tiesų mes esame?
Tas beformis gumulas ar tai, kas lieka sluoksniams nubyrėjus?“
Atsakymo pateikti autorė nežada, jį teks susirasti patiems žiūrovams.
Po parodos atidarymo rugpjūčio 24 d., ketvirtadienį, 17.30 val. I. Rutė kviečia į kūrybinį užsiėmimą „Arbatos vyksmas ir atspaudas“, kurio metu bus galima paragauti ypatingų arbatos rūšių ir čia pat pasidaryti arbatos atspaudų.
Užsiėmimas vyks bibliotekos vidiniame kiemelyje, šalia Baltosios galerijos.
Dalyvavimas nemokamas, be registracijos.
Paroda bibliotekoje veiks iki rugsėjo 16 d. Rengėjas – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.
Paroda rengiama bibliotekai įgyvendinant Erasmus+ projektą „Photography Kaleidoscope: inclusion, communities, and knowledge“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
„Vaizdai / virsmai“ – antroji Ievos Rutės personalinė fotografijos paroda, kurią menininkė rengia po gana ilgos pertraukos.
Po pirmojo pasirodymo Vilniaus fotografijos galerijoje 2011 m. Ieva Rutė spėjo atitolti nuo kūrybos šia medija, pasinerti į keramikos pasaulį, atrasti tekstilinių rankdarbių malonumą ir vėl sugrįžti prie šviesoraščio praktikos.
Nepaisant dinamiškos įvykių tėkmės, menininkė išlaikė savo unikalų braižą – bet kokiomis aplinkybėmis atrasti naujas galimybes kūrybai skleistis.
Jos asmeninės patirtys, aistros ir pomėgiai ir yra šioje parodoje du labai skirtingus fotografinius darbus jungianti ašis.
Juodai baltų fotografijų serija iš vienos paskutiniųjų ikipandeminių kelionių po Tibeto kalnus atspindi menininkei artimą nomadišką gyvenimo būdą.
Fotografijose jau ankstesnėje parodoje regėti motyvai
Kalnų keliai, perėjos, upės, slėniai, kuriuose kartkartėmis šmėžuoja šventyklos ar tenykščiai gyventojai.
Pati autorė prisimena, jog šįkart būta gana nelengvos kelionės, todėl kiek ironiškai skamba, jog juostiniame fotoaparate tuomet suko nebrangią kinų gamybos fotojuostą pavadinimu „Lucky“.
Išryškinus juostelę, paaiškėjo, jog įvairių aplinkybių, atsitiktinumų, nevalingų įvykių dermė fotografinius vaizdus padengė dar vienu nenumatytu sluoksniu.
Į kalnų peizažus netikėtai įsiveržė papildomas vizualinis triukšmas
Skaitmenų ir žymenų tinklas, kurį į fotografavimo veiksmą atsinešė naudota „Lucky“ fotojuostelė.
Šis sluoksnis savarankiškai veikia vaizdo struktūras ir nebejotinai kreipia jų interpretacijas, primeta pagavų visuotinio sekimo diskursą.
Tačiau fotografė juo nemanipuliuoja, fotojuostelės techninio broko intervenciją priima kaip duotybę, ne nemėgindama to slėpti ar mistifikuoti.
Todėl nepaisant vaizdų drumstumo, fotografės pozicija teikti vaizdą tokį, kokį jį užrašė šviesa, leidžia Ievos Rutės optiką laikyti skaidria.
Tai lemia menininkės laikysena ir savotiškas kūrybos credo
Kokioje menų srityje ji besireikštų – keramikos ar mezgimo amatuose, kelionėse ar fotografijoje – Ievos Rutės kūryba yra analoginė.
Jos santykis su tikrove taktilinis, tikrovės rūpumo lytėjimas visada palieka tiesioginius įspaudus menininkės kuriamuose objektuose ar jų paviršiuose.
Antrasis projektas pristatomas parodoje „Vaizdai / virsmai“ – arbatos fotografija.
Tai – išskirtinis beaparatės, procesinės fotografijos pavyzdys.
Fotografijos istorija jau seniai parodė, kad nuotraukos gali būti kuriamos ir nesinaudojant juodąja dėže – fotokamera – tai gana plačiai paplitusios praktikos.
Tačiau šis bandomasis projektas į beaparatės fotografijos arsenalą įveda visiškai netikėtus potėpius.
Pats tokios arbatos fotografijos kūrimas – parodomasis procesas.
Būdama aistringa arbatos gerėja, žinove ir rinkėja, mėgavimąsi šiuo gėrimu jau senokai pavertė socialinio bendravimo priežastimi, būtinu atributu ir tarpininku.
Išgerti tūkstančiai puodelių arbatos yra šio procesualaus meno kūrinio priežastis ir esmė.
Arbatžolės, atidavusios savo veiksmingąsias medžiagas karštam vandeniui, paliekamos ant šviesai jautraus fotopopieriaus lapelio.
Šviesos, arbatžolės ir fotopopieriaus emulsijos sąveika atlieka likusį vaizdo kūrimo veiksmą.
Rezultatas – indeksiškas žolės atvaizdas, neretai virstantis net kelių dimensijų abstrakcija.
Įdomu, kad menininkė arbatos fotografijas palieka nefiksuotas, tai yra jos, veikiamos šviesos, ir toliau yra vizualiai kintančios.
Kiekvienas toks lapelis pažymimas arbatos, palikusios savo pėdsaką šviesai jautriame popieriuje, pavadinimu ir jos gėrimo laiku.
Kūrinyje arbatos šviesoraščiai rodomi chronologine tvarka.
Tai – savitas erdvinis dienoraštis, kuriame šviesa ir arbata rašo, o fotopopierius, tarsi koks ledas užšaldydamas menininkės laiką, verčia šį veiksmą vaizdiniais.
Ši paroda taip pat yra dar viena Ievos Rutės laiko atkarpa, kuri bus įvaizdinta naujais arbatos gėrimo pėdsakais su parodos lankytojais.“ (Dr. Ieva Mazūraitė-Novickienė)
Ieva Rutė gimė Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria.
1997 m. baigė Dailiosios keramikos technologijos studijas Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje.
Vėliau Vilniaus universitete studijavo sinologiją (Azijos studijos) ir įgijo Etnologijos magistro diplomą.
Nuo 2010 m. dalyvauja bendrose parodose, simpoziumuose, keramikos užsiėmimuose Lietuvoje ir užsienyje (Portugalijoje, Japonijoje, Kipre, Ukrainoje).
Pirmoji jos asmeninė paroda įvyko 2011 m. Vilniuje.
2019–2020 m. I. Rutė buvo keramikos ir medžio degimo krosnių meistro Kusakabo Masakazo (Kusakabe Masakazu) asmenine pagalbininke ir mokine Japonijoje.
2021 m. Klaipėdoje, ant Danės krantinės, menininkė atliko performansą „Tvėrimas“.
Paroda „Vaizdai / virsmai“ – pirmasis didesnės apimties I. Rutės kūrybos pristatymas uostamiestyje.
Galerijos darbo laikas
Pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.
Pranešama, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.
