Po žaibiškais atsisiuntimais ir aukščiausios raiškos vaizdo turinio peržiūromis išmaniajame slepiasi ir kita mažiau žinoma 5G pusė – nauja daiktų interneto (IoT) era. Penktos kartos tinklas nuo pat pradžių buvo kuriamas visai eilei jutiklių, dar nematytų įrenginių ir modernių transporto priemonių, kurie kiekvieną sekundę siųs duomenis į internetą ir mūsų pasaulį vers išmanesniu.

Ir visa tai nebėra tik tolima ateitis – IoT pažangą galime išvysti savo elektros skydinėje ir net pažvelgę į savavaldžius keltus.

„2020 m. daiktų internetas pasiekė svarbią ribą – IoT įrenginių skaičius dvigubai aplenkė išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitą IoT nepriskiriamą elektroniką. Jau kitąmet ši proporcija IoT naudai turėtų išaugti iki 3:1, o bendras prie interneto prijungtų IoT produktų skaičius – priartėti prie 20 milijardų. Dėl per mažos talpos senasis 4G tokios prietaisų masės paprasčiausiai nebūtų pajėgęs atlaikyti, o naujajai erai paruoštas 5G tą sugeba, suteikdamas ne vieną papildomą privalumą – itin mažą delsą ir mažesnes energijos sąnaudas“, – teigia „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Maža delsa kuria naujus panaudojimo horizontus

Daiktų internetui vienas svarbiausių 5G pranašumų yra beveik neegzistuojantis vėlinimas. 5G leidžia IoT prietaisams apsikeisti duomenimis beveik realiu laiku ir pasiūlyti kone akimirksninę reakciją. Tai pagaliau atveria galimybes jį naudoti autonominiuose automobiliuose, pramonės automatizacijoje ir nuotolinėje chirurgijoje, kur per sekundės dalį nepriimtas sprendimas kam nors gali kainuoti gyvybę ar lemti didelius finansinius nuostolius.

Šias 5G galimybes gerai iliustruoja Norvegijoje testuojami savavaldžiai keltai, kurie realiu laiku analizuoja aplinką ir matuoja atstumą iki kranto, kas leidžia jiems sklandžiai plaukti Trondheimo kanalu, išvengiant kliūčių, ir saugiai prisišvartuoti pasiekus kelionės tikslą. Keltui patekus į nenumatytas situacijas, uoste sėdintis jo kapitonas per 5G gali perimti valdymą ir rankiniu būdu per nuotolį laivą nuplukdyti į reikiamą vietą.

„Toks 5G pritaikymas nėra vien tik smagi technologijų demonstracija. Jis akivaizdžiai įrodo, kad penktos kartos tinklas su IoT yra pajėgūs pakeisti žmones monotoniškuose darbuose. Konkrečiai keltų atveju vartotojams tai gali padėti sumažinti paslaugos kainos didėjimą, šalyje kylant darbo užmokesčio lygiui, ir per žmogiškų klaidų sumažinimą padėti išvengti vėlavimų ar kito paslaugos kokybės suprastėjimo“, – komentuoja R. Brasius.

Beprecedentė sparta

Beveik šimtą kartų 4G lenkiantis 5G greitis pasitarnauja ne tik prieš artėjantį skrydį prireikus atsisiųsti „Netflix“ serialo sezoną, bet ir tada, kai vaizdo turinį reikia kūrybingai pritaikyti pramonėje. Sudėtingėjant staklėms, konvejeriams ir kitiems gamybiniams įrenginiams, jų aptarnavimui tekstinių instrukcijų nebepakanka. Jų mokymasis užtruktų pernelyg daug laiko ir, tikėtina, ne visada padėtų išspręsti įvairius gedimus.

Suomijos pakuočių gamintoja „Stora Enso“ tai suprato dar prieš kelerius metus, kai savo gamykloje pirmąkart panaudojo papildytąją  (AR). tikrovę. Prie 5G prijungti išmanieji akiniai, aprūpinti ekranais ir kameromis, įgalina skirtinguose padaliniuose fiziškai esančius pramonės įrengimų technikus tarpusavyje konsultuotis, vykdant įvairias aptarnavimo procedūras, ir efektyviai naudotis akinių ekrane jiems pateikiamais vaizdiniais patarimais. Taip sutrumpėja gedimų šalinimo laikas ir sumažinamos gamybos prastovos.

Patikimas ryšys milijonams įvairiausių prietaisų

Dar vienas IoT rinkai aktualus 5G privalumas – itin didelė talpa, leidžianti vienu metu prie tinklo prijungti sunkiai suvokiamo dydžio įrenginių skaičių. Šiandien, kai interneto ryšys pamažu skverbiasi į kiekvieną gatvės šviestuvą, automobilio parkavimo vietą ir net šiukšliadėžę, 5G patikimumas tampa kritiškai svarbiu tolimesnės IoT plėtros įgalinimo veiksniu.

„Gyvenimiškų šios 5G savybės pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Beveik kiekvieno mūsų namų elektros skydinėje jau yra įmontuotas išmanusis skaitiklis, kuris duomenis apie mūsų energijos suvartojimą į skaitmeninę duomenų bazę perduoda per 5G šeimai priklausantį NB-IoT ryšį. Vien šių įrenginių skaičius jau siekia šimtus tūkstančių, tad galima tik pagalvoti, kokias apkrovas tokiais tempais 5G tinklui teks atlaikyti po kelerių metų. Gera žinia, kad kuriant 5G standartus tai buvo numatyta, todėl šiandien turime kone beribį mūsų kasdienybės automatizavimo potencialą“, – aiškina pašnekovas.

„Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas pabrėžia ir tai, kad priešingai nei senieji IoT ryšio sprendimai, į 5G standartą įeinančios ir būtent daiktų internetui kurtos LTE-M ir NB-IoT technologijos duomenų perdavimo efektyvumo kartelę iškelia į naujas aukštumas. Kadangi jos leidžia informaciją išsiųsti nustatytais intervalais, tarp siuntimų siųstuvo maitinimas gali būti efektyviai išjungiamas ir taip taupoma baterijos įkrova. Dėl to modernių jutiklių baterijos be įkrovimo geba tarnauti net dešimt metų, o patys įrenginiai gali būti montuojami po kelio danga ir visur kitur, kur neįmanoma jų lengvai pakeisti ar atvesti elektros laido.

5G pažanga atvers ir daugiau IoT galimybių

Nors jau veikiantis 5G davė didelę paspirtį IoT aplikacijų populiarumui, R. Brasius įsitikinęs, kad tai tik pradžia. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių penktos kartos tinklas kol kas vystomas „non-standalone“ (NSA) būdu, jo plėtrai panaudojant dalį 4G skirtos infrastruktūros. Tai leidžia vartotojams greičiau savo vietovėje išbandyti didesnę tinklo spartą ir geresnę talpą, bet neatskleidžia viso 5G potencialo. Būtent dėl to didžiausius technologinius proveržius turėtume išvysti po kelerių metų – tada, kai 5G taps visiškai atskirtas nuo 4G.

„Vadinamieji 5G „standalone“ (SA) tinklai veiks atskirai nuo senesnių tinklų ir neturės tam tikrų ribojimų, kuriuos lemia 4G įrangos naudojimas. Tokiu būdu bus dar labiau sumažinta ryšio delsa ir atsiras galimybės tinklą „pjaustyti“, dalį jo resursų izoliuojant kariuomenei, pagalbos tarnyboms, savivaldybei ar kuriam kitam svarbiam tikslui. Tikėtina, kad su 5G SA plėtra išvysime autonominio transporto koridorius, kuriais judantys savavaldžiai automobiliai ar sunkvežimiai galės sklandžiai judėti, prisijungę prie tik jiems skirto tinklo ir saugiai keisdamiesi informacija su miesto šviesoforais. Tuo metu, išaugusi tinklo talpa leis prie interneto prijungti dar daugiau milijardų IoT įrenginių, nesulėtinant interneto paprastiems vartotojams ir nesumažinant kitų kritiškai svarbių operacijų kokybės“, – reziumuoja ekspertas.