„Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus kūnas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi“, – žalingų įpročių bei fizinės sveikatos toksišką jungtį nubraižo gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas profesorius Julius Kalibatas pastebi, kad apie širdies ir kraujagyslių sveikatą žinome tikrai per mažai.
Kardiologijos onkologija
„Dažniausiai širdies nepakankamumas išsivysto dėl persirgto miokardo infarkto, negydomų vožtuvų ligų arba dėl ilgą laiką negydomo pakilusio kraujo spaudimo“, – vardija R.Šerpytis. Kardiologas skatina kreiptis į šeimos gydytoją ir dėl neritmiškos širdies veiklos, staiga atsirandančių plakimų.
Šis sako, kad naujų vaistų dėka dalies vėžinėmis ligomis susirgusių žmonių išgyvenamumo rodikliai ženkliai pagerėjo. Deja, širdies nepakankamumo iki šiol išlieka prasti. „Dėl širdies nepakankamumo šio organo funkcija ženkliai blogėja. Ją atkurti – pakankamai sudėtinga. Iki šiol itin trūko naujų efektyvių vaistų, ir tik paskutiniaisiais metais atsirado preparatų, kurie gali šiek tiek palengvinti simptomus. Deja, pilnai širdies galios sugrąžinti nepavyksta“, – pastebi pašnekovas.
Sveikatai ir gyvybei pavojingą būklę indikuoja dusulys, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kosulys, kojų tinimas ir svorio augimas. Kadangi dėl šios būklės širdies susitraukimo galia ženkliai pablogėja, pacientai tampa itin neatsparūs ir kitiems sveikatos sutrikimams. Būklei nustatyti specialistai pasitelkia šiuos tyrimus: elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, širdies echoskopiją bei kraujo tyrimus (smegenų natriuretinį peptidą, BNP arba NT-proBNP).
Pakilti nuo sofos
R.Šerpytis pabrėžia, kad dažniausiai širdies sveikatos bėdas lemia žalingų gyvenimo būdo pasirinkimų kombinacija.
„Rūkymas, gausus alkoholio suvartojimas, prasta dieta ir nejudra. Šie veiksniai lemia svorio augimą. Tada žmogus įsisuka į ydingą ratą: didėjantis svoris trukdo žmogui judėti, sportuoti, o dėl mažesnio judėjimo ir sportavimo svoris auga dar labiau“, – sako gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.
Žalingi įpročiai tarsi skatina tolti nuo aktyvaus gyvenimo būdo. „Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus organizmas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi. Sportuojantys ir aktyviai gyvenantys vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai žalingų įpročių turi mažiau. O jaunesniems – dar jūra iki kelių. Kaip žmogus gyvena nuo dvidešimties iki keturiasdešimties lemia jo ilgalaikius įpročius, o šie gali nulemti sveikatos būklę, sulaukus penkiasdešimties“, – sako gydytojas kardiologas.
Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais, specialistas prognozuoja, kad po dešimties metų alkoholį vertinsime panašiai kaip rūkymą šiandien. Sutarsime, kad nežalingo jo vartojimo nėra. Tiesa, gydytojas atkreipia dėmesį į alkoholio vartojimo kultūros svarbą. Lietuvos bėda – nemaža dalis vartojančiųjų alkoholio padaugina.
„Pietų valstybių – Italijos, Ispanijos, Portugalijos – gyventojai valgio metu suvartoja daugiau vyno negu mes. Tačiau jie gyvena reikšmingai ilgiau. Tikėtina, kad dėl geresnės dietos, aktyvaus gyvenimo būdo, negausaus alkoholio suvartojimo bei mažesnį stresą sukeliančio požiūrio į gyvenimą. Visgi saugaus alkoholio vartojimo nėra, mat jis didina onkologinių ligų tikimybę, bet jei jau žmogus pasirenka gerti alkoholinius gėrimus, reikia žinoti, kad svarbiausia yra saikas. Ir vartoti reikėtų ne vieną alkoholį, bet kartu su maistu“, – akcentuoja gydytojas kardiologas.
R.Šerpytis neslepia, kad ligoniai skirtingai reaguoja išgirdę medikų žodžius gyventi sveikiau: „Trečdalis žmonių bando sveikai gyventi ir sekti specialistų rekomendacijomis. Pusei jų pavyksta. Du trečdaliai nei domisi, nei seka. Ir gyvena kaip gyvena. Jų gyvenimo būdo pasirinkimai lemia ankstyvą ligą.“
Nors sportas tapo madingas, nemažos dalies žmonių socialinė terpė nepasiūlo palankių sąlygų mėgautis aktyviu laisvalaikiu. Deja, ne vienas susidomi patraukliais gausybės prekybos centrų pasiūlymais, todėl, pavyzdžiui, prisiperka maisto ir laisvalaikį leidžia ne stovyklaudamas gamtoje, bet sėdėdamas ant sofos prie televizoriaus.
Jungtinių Amerikos Valstijų gydymo įstaigas vienijančios organizacijos „Intermountain Health“ nurodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali išsivystyti ir dėl nepakankamo miego, per didelio streso ar cukrinio diabeto. Rūkymas taip pat išskiriamas kaip vienas rimčiausių širdies ir kraujagyslių sveikatą žalojančių veiksnių.
„European Medical Journal“ publikuotame moksliniame tyrime nurodoma, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai kenksmingos arba galimai kenksmingos medžiagos išskiria tabako degimo metu. Tyrimo autoriai svarsto, kad sumažinti tabako žalą širdžiai gali padėti bedūmiai tabako gaminiai.
Žinios sveikatos link
Psichologė Monika Kuzminskaitė teigia, kad mūsų visuomenėje išties trūksta reikiamų sveikos gyvensenos žinių sklaidos. Ypač stinga sveiko gyvenimo būdo naudą atskleidžiančių asmeninių pavyzdžių. „Kiek turime kultūrinių stereotipų, reklamos ar kitokio skaitmeninio turinio, kuriame būtų pristatomi pozityvūs nerūkančių žmonių atvejai? Man atrodo, kad nelabai daug“, – pastebi psichologė.
Ši sako, kad sveikesnio gyvenimo būdo link norinčiam sukti žmogui svarbu matyti įkvepiančius pavyzdžius. Tiesa, šis galop turi atrasti savą kelią. Juk vieni su žalingais įpročiais atsisveikina ypu, o kiti – žingsnelis po žingsnelio.
Širdies ir kraujagyslių farmakologijos profesorius dr. Berndas Majeris pastebi, kad šiandien vyrauja klaidinga informacija tabako gaminių ir nikotino pusėn. Neretai manoma, kad rūkančiųjų perėjimas nuo cigarečių prie „veipinimo“ yra tarsi identiškos priklausomybės pakeitimas kita. Tačiau šis pabrėžia, kad „veipinimas“ yra mažiau žalingas negu cigarečių vartojimas.
„Rūkantieji asmenys dažniausiai nemiršta dėl priklausomybės nuo nikotino. Jie miršta dėl degimo metu įtraukiamų toksiškų medžiagų“, – problemą įvardina Širdies ir kraujagyslių farmakologijos profesorius dr. Bernd Mayer.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas J.Kalibatas netiesiogiai antrina psichologei M.Kuzminskaitei. Šis sako, kad visuomenei vis dar stinga patikimų žinių, kaip rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata. „Tikrai dalis nežino, jog miokardo infarkto priežastys yra padidėjęs cholesterolis, lipidai, kraujospūdis“, – problemą įvardijo vadovas.
Prof. J.Kalibatas įsitikinęs, kad šiandien būtina aktyviau skleisti pobūdžio žinias apie širdies ir kraujagyslių ligas. Vaikus sveiko gyvenimo link kreipti turi jų tėvai, o aktyviau edukuoti visuomenę galėtų ne tik šeimos gydytojai, bet ir įvairios žiniasklaidos priemonės.
Žmonėms reikia žinoti, jog ypač tarp jaunimo išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės kenkia sveikatai. Deja, dalis nežino, kokią žalą turi antsvoris, nutukimas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba. Pristinga žinių, ir kokias mirtinas ligas sukelia rūkymas. „Reikėtų televizijos laidų, kuriose būtų parodoma, kaip atsiranda plaučių ar gerklės vėžys“, – pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos vadovas.
Pasak jo, švietimas yra kelias sveikesnės visuomenės link. Juk pasaulio istorijos pavyzdžiai byloja, kad įvairiais draudimais pasiekti norimų rezultatų tikrai ne visada pavyksta. „Amerikoje sausas įstatymas (1919-1933 metais JAV uždrausta spiritinių gėrimų gamyba – red. past.) kaip tik paskatino alkoholio vartojimą ir mafijos suklestėjimą“, – akcentavo prof. J.Kalibatas.
Prevencija – kovos dalis
Gydytojas J.Kalibatas pabrėžia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos svarbą. Mat ankstyvas rizikos veiksnių aptikimas padeda išvengti miokardo infarkto. Be to, programos dalyviai turi progą daugiau sužinoti apie gyvybiškai svarbias kūno funkcijas. Tad reikia skatinti aktyvesnį dalyvavimą prevencinėje programoje. „Širdies ir kraujagyslių sistemos prevencijos programa veikia labai ilgai, bet dalis žmonių kvietimą dalyvauti programoje vertina abejingai“, – problemą įvardina vadovas.
Gydytojas kardiologas R.Šerpytis pastebi, kad šios prevencinės programos dėka visuomenė turi galimybę pasitikrinti savo širdies ligų riziką ir gauti reikiamą pagalbą. Miokardo infarktą ir kitus ūmius koronarinius sindromus sukelia cholesterolio sankaupos kraujagyslėse. O aterosklerozinių plokštelių neturinčio žmogaus miokardo infarkto rizika itin menka. „Paskutiniaisiais metais pastebimas ryškus statinų (vaistai nuo cholesterolio – red. past.) vartojimo augimas. Todėl tarp darbingo amžiaus žmonių nuo 40 iki 65 metų ėmė reikšmingai mažėti koronarinių širdies ligų“, – prevencinės programos naudą pastebėjo specialistas.
Statistika
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (52,2 proc.) visų mirusiųjų. Daugiausia žmonių mirė dėl išeminių širdies ligų.
