Lietuvoje veikiančių bankų skyrių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Uždaryti skyrius bankus skatina mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, mažas lankomumas, skaitmeninių paslaugų populiarėjimas. Vis dėlto reikšmingai daliai klientų, tarp kurių yra ir socialiai labiausiai pažeidžiamų, bankų skyriai išlieka labai svarbiomis paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Skaičiuojama, kad dar 2011 metais bankų skyrių skaičius Lietuvoje viršijo 900, prieš įvedant eurą 2015 m. jų jau buvo sumažėję iki maždaug 600, o šiandien šalyje veikia 380 fizinių bankų skyrių, įskaičiuojant kredito įstaigas bei kredito unijas.
Iki artimiausio banko – ir kelios dešimtys kilometrų
Lietuvos bankų asociacijos turimais duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 11,2 kredito įstaigų padalinio. Lyginant su kitomis regiono šalimis tai nėra itin prastas rodiklis, mat, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai atitinkamai siekia 6,6 ir 7,5. Vis dėlto didesnė bankų filialų dalis Lietuvoje yra įsikūrusi keliuose labiausiai apgyvendintuose miestuose.
Lietuvoje yra daugiau kaip šešios dešimtys miestų ir miestelių, kuriuose gyvena per 3 tūkst. gyventojų. Palyginimui, Estijoje tokio dydžio miestų yra vos trys dešimtys, Latvijoje – keturios dešimtys.
Nemaža dalis rajoninių centrų Lietuvoje nuo didžiųjų miestų yra nutolę per 20-30 kilometrų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, panaikinus banko skyrius Radviliškyje, artimiausių ieškoti tektų Šiauliuose ir iki jų važiuoti mažiausiai dvidešimt kilometrų.
Tik dviejų bankų skyriai veikia ir, pavyzdžiui, Jurbarke, tad daliai žmonių norint apsilankyti banko skyriuje reikia važiuoti iki Tauragės ar net Kauno.
Susiduriama ir su kitu sunkumu – patekti į banko skyrių šiandien Lietuvoje gali būti ne ką lengviau nei pas šeimos gydytoją, o ir tvarka beveik visuose bankuose primena vizitą į polikliniką – konsultacijoms būtina užsiregistruoti.
Bankų padalinių mažėjimas ir finansinių paslaugų prieinamumas regionuose atkreipė ir Seimo narių dėmesį – šis klausimas prieš kurį laiką keltas Seimo Biudžeto ir finansų komitete posėdyje.
Skyriuose sprendžia daugybę reikalų
Apklausos rodo, kad Lietuvoje bent kartą per metus į banko skyrių įvairių paslaugų užsuka kas antras gyventojas. Regionuose tokių yra kur kas daugiau, juose mažiau žmonių naudoja skaitmenines bankų paslaugas, dažniau atsiskaitoma grynaisiais.
„Pastaruoju metu apie bankų skyrių mažėjimo problemą viešojoje erdvėje kalbama labai daug, tačiau dažniausiai pabrėžiamas tik vienas problemos aspektas – patogumas. Be abejo, daugeliui žmonių tai labai svarbu, tačiau nereikia pamiršti ir dar didesnės problemos – socialinės. Bankų filialų uždarymas didina finansinę atskirtį, dar labiau išryškina esamus socialinius ir ekonominius skirtumus, stabdo ekonominę plėtrą regionuose“, – sako Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Anot jos, bankų skyrių uždarymas atokesniuose regionuose ypač paveikia pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, pagyvenusius žmones, riboto judumo žmones ir tuos, kurie neturi galimybės ar nenori naudotis skaitmeninės bankininkystės paslaugomis. Viena dažniausiai gyventojų naudojamų paslaugų – pinigų išsigryninimas – nėra vienintelė, kurios kasdien prireikia gyventojams.
„Daugybei žmonių įvairias paslaugas gauti banko skyriuose atrodo paprasčiau, patogiau, saugiau. Kai kalbame apie paslaugų skaitmenizavimą, dažnai supriešiname besinaudojančius bankų programėlėmis su tais, kurie mėgsta paslaugas gauti gyvai. To daryti nereiktų, mat žmonės tiesiog turi skirtingus įpročius, jiems reikia daugybės įvairiausių paslaugų: į bankų skyrius ateinama atlikti pinigų pervedimus, pinigus išgryninti ar įnešti į sąskaitas, čia taip pat mokami mokesčiai, sprendžiami paveldėjimo, pinigų dovanojimo klausimai, konsultuojamasi dėl indėlių, draudimo paslaugų.
Be to, pastebime, kad toli gražu ne tik vyresnio amžiaus žmonės pirmenybę teikia būtent gyvoms paslaugoms. Šiaulių bankas mato ir jaučia tvyrančią problemą, todėl siekdami būti arčiau išlaikome didžiausią skyrių tinklą Lietuvoje bei išsiskiriame ir tuo, jog skyriuose klientus priimame be išankstinės registracijos“, – teigia D. Kolmatsui.
Ji taip pat pažymi, kad didelė dalis šalies gyventojų naudojasi tik vieno banko paslaugomis, tad šiam uždarius savo filialą tenka gyventi patiriant nepatogumų arba tapti kitos finansų įstaigos klientu. D. Kolmatsui pabrėžia, kad įsivaizdavimas, jog kurioje nors šalies apskrityje pakanka vieno ar dviejų banko padalinių, yra klaidingas.
„Mums dažnai sunku rasti laiko nuvažiuoti į banką, kuris yra mums nepatogioje miesto vietoje, tad ką jau kalbėti apie situacijas, kai žmonėms iki artimiausio banko skyriaus važiuoti reikia kelias dešimtis kilometrų. Be to, kai kalbama apie bankų paslaugas, labai dažnai įvardijami tik mažmeniniai klientai, tačiau gyvų konsultacijų, konkrečių situacijų aptarimo labai reikia ir smulkaus verslo atstovams, kurių regionuose yra labai daug“, – dėsto banko atstovė.
Laikosi kitokios strategijos
Šiaulių bankas Lietuvoje šiuo metu turi 54 teritorinius padalinius ir nesiorientuoja vien į didžiuosius šalies miestus. Banko skyriai šiandien veikia 36 miestuose visuose šalies regionuose.
Banko teritorinių padalinių tinklas yra didžiausias Lietuvoje ir kelis kartus didesnis už daugelio kitų šalyje veikiančių bankų.
Šiaulių bankas pirmasis iš didžiųjų bankų atšaukė būtinybę užsiregistruoti norint gyvai gauti banko paslaugų, nes pasibaigus Covid-19 pandemijai registracija tapo betikslė ir nepatogi klientams.
