Atšilus orams, parkai ir miestų gatvės prisipildo bėgikų – tarp jų neretai ir didelis būrys pradedančiųjų, kurie dar sausio pradžioje pažadėjo sau aktyviau sportuoti ir nubėgti pirmąjį pusmaratonį ar kito ilgio atstumą. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai pradinis entuziazmas išblėsta ir bėgimo bateliai taip ir lieka stovėti batų dėžėje, neretai nuo kitų startų atbaido ir patirti sužeidimai ar paprasčiausias raumenų skausmas.
„Dažno pradedančiojo klaida – iškart bėgti daug ir greitai. Bėgimas turi teikti malonumą, tad visada svarbu klausytis savo kūno, nesilygiuoti su kitais ir pradžiai pasileisti gatvėmis ar stadione sau patogiu tempu. Greitį ir atstumą galima didinti jau truputį pasitreniravus ir pripratinus kūną“, – sako profesionalus bėgikas ir bėgimo treneris, dukart nacionalinis čempionas (5000 m ir 10 000 m) Egidijus Adomkaitis.
Draudimo bendrovės „If“, pagrindinės Vilniaus pusmaratonio rėmėjos, asmens žalų vyriausioji specialistė Elena Subelė pastebi, kad atėjus pavasariui tikrai padaugėja sportuojančių, kartu šokteli ir smulkių sužeidimų skaičius, tai tęsiasi iki pat rudens.
„Atšilus orams dažnas prisimena pažadą aktyviau sportuoti, neretai į šią veiklą neriama neapskaičiavus savo galimybių, o to pasekmė – sužalojimai. Dažniausiai ištinka čiurnų srities sužalojimų (kaulų lūžiai, raiščių patempimai ar plyšimai), taip pat sulaukiame pranešimų ir apie lengvesnes nelaimės (sumušimai, nubrozdinimai, minkštųjų audinių pažeidimai, kai reikia chirurginio žaizdų sutvarkymo)“, – dažniausiai pasitaikančias fizinio aktyvumo skaudžias patirtis vardija specialistė.
Anot E. Subelės, patyrus traumą labai svarbu pasirūpinti tinkama pagalba, antraip pasekmės gali būti jaučiamos dar ilgai, pavyzdžiui, net ir, rodos, nestipriai nikstelėta koja apie tai gali priminti dar ilgai. Jeigu skausmas nemažėja, geriausia nedelsiant pasitarti su gydytoju specialistu.
Dėmesys detalėms
„Augantis susidomėjimas fiziniu aktyvumu – džiuginanti tendencija, tačiau labai svarbu nepersistengti ir atsižvelgti į savo galimybių ribas. Daugelį motyvuoja iššūkiai ir turėti ambicingą tikslą tikrai sveikintina, tačiau prioritetu turėtų išlikti gera savijauta. Jeigu jaučiate, kad dar nesate pasiruošę nereikėtų imtis didesnių atstumų nei galite, svarbu judėti, gerinti asmeninius rezultatus, o ne lipti per galimybių ribas siekiant nubėgti vis daugiau. Norintiems išvengti nelaimių patariama pasirūpinti tinkama avalyne ir girdėti savo kūno siunčiamus signalus“, – sako „If“ žalų specialistė.
Ji taip pat ragina bėgikus pasirinkti patogią bėgimo trasą, kurios nedrumstų aktyvus transporto eismas, geriausia planuoti maršrutą, kuris kerta kuo mažiau sankryžų ar šviesoforų. Mėgstantys bėgioti vakarais turėtų nepamiršti pasirūpinti atšvaitais.
Sportininkas primena kiekvieną treniruotę pradėti nuo lėto bėgimo – tai padės apšilti raumenims ir sumažins sužalojimų tikimybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bėgikams statiniai tempimo pratimai treniruotės pradžioje gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos, todėl juos geriausia įtraukti tik jau po ramaus prasibėgimo.
Poilsis – irgi treniruotė
Pradėjus aktyviai sportuoti, pasitaiko atveju, kai pamirštamas saikas – tą patvirtina tiek bėgimo treneris E. Adomkaitis, tiek asmens žalų vyriausioji specialistė E. Subelė.
„Galima dalyti daugybę patarimų, bet visuomet svarbu išgirsti asmeninius rūpesčius, jeigu jaučiate, kad kažkas neramina, bėgate per jėgą, visada tarkitės su profesionalais. Sportuojant svarbu nuoseklumas, fizinį krūvį reikėtų didinti pamažu, klausytis savo organizmo ir prisiminti, kad poilsis – svarbi treniruočių dalis“, – vardija E. Adomkaitis.
Anot bėgiko, sporto programoje turėtų likti vietos ir poilsio dienoms. Kartais naudinga kasdienybę paįvairinti ir kita fizine veikla, pavyzdžiui, žygiais, pasivažinėjimu dviračiu ar plaukimu.
