Gegužės 9–10 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete (AF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija – „Netobulas Modernizmas“.
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja vienareikšmiškas požiūris į modernistinę architektūrą: dalis jos – mylima ir gerbiama, kita – atstumiama. Kas lemia šį kontrastą ir kodėl tai svarbu? Į šiuos klausimus bus atsakyta konferencijoje.
Konferencijos tema – ypač svarbi, mat dviprasmiškas modernistinės XX a. architektūros vertinimas apsunkina jos pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams ir sprendimų priėmimą.
Pasak AF tarptautiškumo prodekanės dr. Katerynos Didenko, iššūkiai ypač dideli šalyse, kur dėl posovietinės ar pokolonijinės tautų traumos ir nebaigto tautinio tapatumo formavimosi sumanymai buvo politizuoti.
„Viena vertus, įtaka nusistovėjusiems papročiams kūrė naujas tapatybes, kita vertus, modernistinės architektūros paveldas pradėtas sieti su politinių režimų veiklomis ir tragiškais įvykiais, tad formavosi atmetimo jausmas“, – teigia dr. K. Didenko.
Jai antrina ir AF mokslo prodekanė dr. Eglė Bagušinskaitė, teigianti, kad tarpukario modernizmas yra priimtas ir gerbiamas, o sovietmečio – keliantis ypač daug diskusijų. Anot jos, svarbu domėtis, kokią įtaką architektūrai, jos vertinimui ir kokybei turi įvairūs kontekstai.
„Pavyzdžiui, tarpukario modernistinė Kauno, Asmaros, Tel Avivo „Baltojo miesto“ architektūra yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir su pasididžiavimu bus pristatyta konferencijoje.
Tuo tarpu XX a. II pusės modernizmas neretai kelia neigiamas sąsajas ir kuria nepriimtinos ar neįvertintos architektūros įspūdį“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkė.
Kaip dabar vertinti modernistinę architektūrą ir miestovaizdžius, kurie net pasikeitus politiniam kontekstui, atspindi sumanymus, prieštaraujančias demokratinei, laisvai šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrai? Koks mūsų santykis su šio laikotarpio paveldu?
Konferencijoje bus aptarti politiniai, socialiniai ir kultūriniai modernistinio paveldo vertinimo ir išsaugojimo bruožai. Kadangi modernistinė architektūra, nepaisant tarptautiškumo ir bendrų bruožų, pasižymi įvairove, prie diskusijos prisijungs užsienio šalių atstovai – skirtinga profesinė patirtis ir ekspertinės žinios leis ją įvertinti objektyviau.
Į konferenciją atvyks mokslininkai iš Eritrėjos, Izraelio, Kipro, Kosovo, Lenkijos, Libano, Kanados, Portugalijos, Sakartvelo, Vokietijos.
Maždaug trečdalis pranešėjų bus Ukrainos mokslininkai, tad Ukrainos modernistinio paveldo išsaugojimui bus skiriamas ypatingas dėmesys.
„Netobulą Modernizmą“ rengia VILNIUS TECH Architektūros fakultetas, tarptautinis partneris – DOCOMOMO International. Konferencijos rėmėjai: UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, „Domus galerija“.
Daugiau žinių rasite čia.
