Balandžio 15–19 d. moksleiviams rengiamose „Noriu būti“ nuotoliniuose susitikimuose su „Telia“ technologijų žinovais, bus siekiama atsakyti į svarbius, profesijos pasirinkimo dirbtinio proto eroje, klausimus.

Išsirinkti profesiją sparčiai kintančiame nuolat tobulėjančių technologijų ir dirbtinio proto pasaulyje gali būti nelengva. Moksleiviams, kurių greitu metu laukia svarbūs pasirinkimai, kyla nemažai su galimomis karjeros kryptimis susijusių dvejonių ir klausimų.

Siekia padėti moksleiviams atrasti patrauklią profesiją

Jau penktą kartą rengiamas „Noriu būti“ projektas yra skirtas technologijomis ir karjera šioje srityje besidomintiems 6–12 klasių moksleiviams.

Nuotolinius renginius, pranešėjų pristatymus ir užsiėmimus koordinuoja Šiaulių „Rasos“ progimnazija, o sesijose kviečiami dalyvauti visos Lietuvos moksleiviai.

Nuotoliniai renginiai vyks „Teams“ platformoje. Pilną „Noriu būti“ renginių programą ir informaciją, kaip prie jų prisijungti galima rasti čia.

Renginio rengėjos, karjeros žinovės Monikos Valčiukaitės-Vaitkienės teigimu švietimo sektoriaus karjeros žinovų ir verslo bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių žingsnių padedant mokiniams ieškoti, pažinti ir apsispręsti renkantis studijas ir formuojant savo karjeros kelią.

„Verslo, žinovų ir profesionalų įsitraukimas į švietimą yra ypač svarbus jaunai, besiformuojančiai asmenybei.

Sukurdami mokiniams plačias galimybes išgirsti apie įvairias profesijas, „pasimatuoti“ jas įmonėse bei praktinių užsiėmimų metu pajausti darbo aplinką, padedame jiems geriau pažinti darbo rinką.

Taip pat užbėga už akių tokiems pamąstymas, o kas būtų jei pasirinkčiau vieną ar kitą profesiją.

Verslas, kaip ir karjeros specialistai, dirbantys mokyklose, prisiima didelę atsakomybę kalbėdami su šia jautria auditorija, todėl atradus bendrą kryptį bei išsikėlus aiškius tikslus, kartu galime pasiekti itin gerų rezultatų, įkvepiant jaunąją kartą“, – sako M. Valčiukaitė-Vaitkienė.

Dirbtinis protas pakeis darbų pobūdį, bet ne žmones

Nuotoliniuose renginiuose dalyvaus ir apie darbą IT, skirtingas šios srities profesijas, esamas galimybes ir šiandienines tendencijas papasakos „Telia“ duomenų analitikos, skaitmenizacijos, IT projektų valdymo ir kitų padalinių atstovai.

Didelis dėmesys teks dirbtinio proto ir šios technologijos į darbo rinką atnešamų pokyčių aptarimui.

„Dirbtinis protas tikrai įneš pokyčių į darbo rinką ir mūsų visų gyvenimus. Jis jau dabar vis plačiau „įdarbinamas“ įvairioms užduotims atlikti. Tačiau tai nereiškia, kad žmonių įgūdžių visai nebereikės.

Mes su savo gebėjimais greičiausiai tiesiog pakilsime į kitą sudėtingumo lygį. Prisiminkime, kaip gamyklose atsirado automatizuoti konvejeriai – jie perėmė visus monotoniškus surinkimo ir gamybos darbus, kuriuos iki tol atliko žmonės.

Tačiau žmonių poreikis gamyklose neišnyko. Jie tapo konvejerių prižiūrėtojais, taisytojais, tikrintojais. Mano manymu, panašius pokyčius lems ir dirbtinis protas“, – sako „Telia“ Skaitmenizacijos ir analitikos vadovė Diana Gold.

D. Gold įsitikinimu, tie darbai, kuriuos galima patikėti dirbtiniam protui, jam ir bus perduoti. Tačiau taisyklių nustatymas, validavimas, priežiūra, sparčiai besivystanti technologijų etikos sritis, taisymas ir palaikymas ir tobulinimas vis tiek išliks žmonių rankose.

Be to, atsiras ir vis paklausesnės taps profesijos, susijusios su dirbtinio intelekto tobulinimu ir vystymu. Žinovė numato, kad artimoje ateityje ženkliai padidės duomenų mokslininkų, duomenų inžinierių poreikis.

Be to, greičiausiai daugės verslo vystymo dinamiškoje technologinėje aplinkoje kompetencijų reikalaujančių pozicijų.

Vienos specialybės išliks, kitos užleis vietą naujoms

D. Gold antrina ir „Telia“ Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas. Jo teigimu, vystantis technologijoms gali atsirasti visiškai naujų profesijų, kurių poreikio šiandien dar neįmanoma numatyti.

Jos gali būti susijusios ne tik su dirbtiniu intelektu, bet ir daiktų internetu, virtualia tikrove ar kitomis naujomis technologijomis.

„Manau, kad viena pagrindinių tendencijų, kuri išryškės su dirbtinio intelekto paplitimu ir naudojimu, yra didėsiantis poreikis nuolat mokytis ir tobulinti savo įgūdžius.

Tie žmonės, kurie sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje sugebės nuolat atnaujinti ir pritaikyti savo žinias, darbo rinkoje išliks paklausūs ir konkurencingi. Svarbiu veiksniu gali tapti ir specializacija.

Tam tikrose srityse, tokiose kaip kibernetinė sauga, biomedicinos žinios arba kvantinė kompiuterija, besispecializuojantys profesionalai gali turėti ypatingai gerų galimybių“, – sako R. Bagdonas.

Svarbu pasiruošti nuolatiniam mokymuisi

D. Gold teigimu, esminių įgūdžiu, leidžiančiu išlikti konkurencingais darbo rinkoje, bus gebėjimasprisitaikyti prie vis spartesnių pokyčių.

Dėl to, žinovės manymu, turime būti nusiteikę visą gyvenimą mokytis ir negalvoti, kad jei pabaigiame tam tikro profilio studijas, toje srityje dirbsime visą gyvenimą.

Be dirbtinio proto integravimo į vis daugiau gyvenimo sričių ir kitų kol kas nežinomų pokyčių, prie poreikio nuolat mokytis prisidės ir tai, kad gyvensime ilgiau, todėl persikvalifikavimas taps normaliu dalyku.

„Kritinis mąstymas, lankstumas ir prisitaikymas prie pokyčių, kūrybiškas priėjimas prie tam tikrų sprendimų, bendradarbiavimas, socialinis atsakingumas, mano manymu, taps esminėmis savybėmis.

Dėl to jas ugdyti verta jau dabar. Į tai turėtų būti orientuotos ir ugdymo įstaigos, o taip pat ir darbdaviai, kurdami tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai galėtų nuolat augti ir tobulėti“, – sako D. Gold.

Kai kurie įgūdžiai išliks reikalingi visuomet

R. Bagdonas priduria, kad neabejotinai išliks reikalingi ir tam tikri techniniai įgūdžiai, kurie ir šiandien rinkoje vis labiau vertinami. Pavyzdžiui, gebėjimas analizuoti ir interpretuoti duomenis.

Be to, net ir dirbtiniam protui perimant tam tikras programavimo funkcijas, programavimo kalbų mokėjimas ir toliau bus svarbus.

„Net jei dirbtinis protas galėtų visiškai savarankiškai suprogramuoti, tarkime, interneto puslapį ar programėlę, žmonės vis tiek turės sukurti tai gebančius dirbtinio proto modelius ir suprogramuoti atitinkamus algoritmus.

Manau, itin svarbia kompetencija taip pat bus gebėjimas technologinius sprendimus pritaikyti konkretaus verslo poreikiams ir tam tikrus sprendimus susieti su organizacijos tikslais.

Kalbant apie „minkštuosius“ įgūdžius, be gebėjimo mokytis neabejotinai visuomet liks svarbus kūrybiškumas, o taip pat gebėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandose. Juk tai ir veda žmoniją į priekį“, – sako „Telia“ Žmogiškųjų išteklių vadovas.

Svarbu rinktis tai, kas patinka

Didelių pokyčių akivaizdoje svarbius sprendimus turintiems priimti dabartiniams dvyliktokams D. Gold pataria profesiją rinktis, visų pirma, pagal tai, kas miela širdžiai ir tai, kas labiausiai domina.

Jei traukia tikslieji mokslai, puikiais pasirinkimais gali būti matematikos, statistikos, IT, ekonometrijos studijos. Jei artimesni humanitariniai mokslai, verta ieškoti galimybių pedagogikos ar aplinkosaugos srityse. Svarbu, kad ta sritis patiktų pačiam.

„Kad ir kokią studijų kryptį žmogus pasirinktų, svarbu, kad specialybė ugdytų kritinio mąstymo, o taip pat technologijų panaudojimo tikslams pasiekti įgūdžius.

Galbūt labiausiai išskirčiau ekonometrijos bei matematikos studijas, kurios suteikia būsimiems duomenų mokslininkams reikalingų žinių.

Tačiau, manau, kad ir toliau bus žinomos ekonomikos ir vadybos studijų kryptys, o vis patrauklesnė turėtų tapti aplinkosaugos specialybė“, – sako „Telia“ atstovė.

Savo ruožtu R. Bagdonas pabrėžia, kad ateities technologijų sektorius bus labai įvairus. Todėl renkantis svarbu neįsprausti savęs į kampą, neapsiriboti viena sritimi ir tyrinėti skirtingas galimybes.

Tai gali padėti atrasti pačią įdomiausią, tinkamiausią ir daugiausiai pasitenkinimo teikiančią kryptį.