Nors Lietuvoje daug kalbama apie tvarumą, tačiau tvariai besielgiančių žmonių mūsų šalyje mažėja. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje labiausiai sumenko visuomenės dalis, kuri stengiasi naudoti mažiau plastiko. Sumažėjo ir tų, kurie, rinkdamiesi maisto gaminius, ypatingą dėmesį skiria jų sudėčiai ir kilmei. Tačiau padaugėjo gyventojų, kurie mažina elektros, kuro bei kitų išteklių suvartojimą bei asmeninėms reikmėms perka ne naujus, o panaudotus daiktus.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Mūsų šalies žmonės buvo paklausti, kaip jie prisideda prie aplinkos saugojimo ir jos tausojimo.
Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs tvarus įprotis yra atliekų rūšiavimas. Tačiau pastebėtina, kad taip besielgiančių žmonių Lietuvoje mažėja. Skaičiai rodo, kad 2022 metais šiukšles rūšiavo 81 proc. mūsų šalies gyventojų ir per metus ši visuomenės dalis sumenko iki 73 procentų.
„Nors tvarius įpročius turinčių žmonių skaičius per metus sumažėjo, visgi didelė dalis Lietuvos gyventojų supranta, kad apsaugoti aplinką ir atsisakyti jai žalingų veiksmų reikia ne ateityje, o čia ir dabar. Tyrimo rezultatai rodo, kad aplinkai draugiški pasirinkimai jau tapo didelės mūsų visuomenės dalies įprasta kasdienybe”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Strategijos ir projektų departamento vadovas Baltijos šalims Vaidas Miškinis.
Elektros ir kuro taupymas – itin ryškus
Kitas svarbus aspektas – mažesnis energijos išteklių naudojimas. Šio įpročio laikosi netgi perpus mažiau gyventojų. Tiesa, energijos išteklių taupymo srityje skaičiai juda augimo kryptimi. Lietuvoje 37 proc. respondentų atsakė mažinantys elektros, dujų ir kitų išteklių vartojimą, kai 2022 metais taip elgėsi vos ketvirtadalis mūsų šalies visuomenės narių.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, šį augimą, tikėtina, lėmė didėjusios elektros, kuro ir kitų išteklių kainos, todėl gyventojų noras ne tik elgtis tvariau, bet ir taupyti yra akivaizdus.
Dar vienas svarbus tvarumo įprotis – išmetamo maisto kiekio mažinimas. Deja, mūsų šalies gyventojai tokiam tvariam elgesiui taip pat skiria mažiau dėmesio nei 2022 metais. Lietuvoje 34 proc. apklaustųjų atsakė, kad stengiasi išmesti mažiau maisto, kai prieš pora metų maistą tausojančių žmonių skaičius mūsų šalyje siekė 42 procentus.
Trečdalis visuomenės narių renkasi įsigyti ne naujus, o panaudotus daiktus. Pastebėtina, kad taip elgiasi 28 proc. Lietuvos vyrų ir 38 proc. mūsų šalies moterų.
„Sąmoningas ir atsakingas maisto vartojimas yra ne tik rūpestis aplinka, bet ir kartu pagarba visiems, kurie jį augina, gamina, parduoda. Tvarumo, atsakingo vartojimo įpročiai pirmiausia formuojasi namuose. Dauguma pamename savo senelių, tėvų namus, kur nebuvo švaistomas maistas, o daiktai taisomi, užuot juos išmetus. Šie įpročiai tampa pamatinėmis vertybėmis, kurios mūsų visuomenėje yra perduodamos iš kartos į kartą”, – kalba V. Miškinis.
Produktų kilmės svarbą tarp vartotojų iliustruoja ir šių metų pasaulinio „Edelman” tyrimo „Trust Barometer” duomenys: visuomenė labiausiai pasitiki šeimyniniais verslais. Per metus šis pasitikėjimas paaugo nuo 70 iki 74 procentų.
Mažinti plastiko suvartojimą – mažiau aktualu
Tyrimo duomenys rodo, kad pakuočių ir plastiko mažinimo aktualumas per metus Lietuvoje sumenko labiausiai. Tik trečdalis gyventojų skiria dėmesį mažesniam plastiko ir pakuočių naudojimui. Tuo tarpu 2022 metais net 44 proc. mūsų šalies žmonių savo kasdieniame gyvenime stengėsi vengti plastiko gausos ir rinktis daugkartines, tvaresnes pakuotes ar kitus daiktus.
„Tiek verslas, tiek kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie saugesnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Tvarumas šiandien yra kiekvieno pasirinkimas, kuriame dominuoja kokybė ir visiškas atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus bei geresnę aplinką. Šio progreso reikėtų siekti visuose kasdieniuose pasirinkimuose“, – sako V. Miškinis.
