95 proc. Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas, o daugiau nei pusė jų tą daro nuolat – rodo metų pradžioje atlikta „Baltijos tyrimai“ apklausa.
Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (VASA) ragina atliekų rūšiavimo nepamiršti ir darbo vietose bei kviečia šalies įmones prisijungti prie iniciatyvos „Nulis šiukšlių po stalu“.
Kasmet paskutinėmis lapkričio dienomis Europoje minima atliekų mažinimo savaitė, kurios metu visose Europos valstybėse atkreipiamas dėmesys į atliekų mažinimą ir rūšiavimą. Šia proga VASA kviečia šalies įmones atsisakyti pavienių šiukšlinių darbuotojų kabinetuose ir rūšiuoti atliekas bendrose šiukšlinėse biuro patalpose.
„Daugumą biuro atliekų, įskaitant popierių, baterijas, maisto pakuotes, panaudotus rašiklius ir rašalo kasetes, galima perdirbti. Tačiau, jei biure nėra atliekų rūšiavimo šiukšliadėžių, viskas keliauja į kabinete esančią šiukšlinę, kurios turinys dažniausiai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose“, – sako VASA direktorė Justina Prunskienė.
VASA duomenimis, praėjusiais metais net 21 proc. Vilniaus gyventojų išmestų atliekų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius sudarė antrinės žaliavos, pakuotės, didelių gabaritų ir kitos atliekos, kurias buvo galima išrūšiuoti į joms skirtus konteinerius. Palyginti su 2019 metais, šis kiekis pernai išaugo 5 proc. ir siekė 38,4 tūkst. tonų atliekų.
Nerūšiuojamos atliekos kelia grėsmę verslo duomenų saugumui
Pasak J. Prunskienės, statistiškai yra paskaičiuota, kad vidutinis biuro darbuotojas kasmet sunaudoja apie 10 tūkst. popieriaus lapų, tad individualių šiukšlinių kabinetuose atsisakymas paskatintų darbuotojus atsakingiau vartoti biuro reikmenis ir popierių.
Be to, tai prisidėtų ir prie geresnio atliekų tvarkymo.
„Atliekų rūšiavimas yra reikšmingas žingsnis tausojant aplinką – taip taupome vis labiau senkančius gamtos išteklius, mažiname sąvartynus, saugome gyvūnus ir aplinką nuo taršos bei neigiamo atliekų poveikio.
Be to, rūšiuojant atliekas sumažinamas bendrų komunalinių atliekų kiekis, tad sumažėja ir jų tvarkymo kaina. Išrūšiuotos perdirbamos pakuotės yra prikeliamos antram gyvenimui, o perdirbimui netinkančios atliekos yra naudojamos energijai išgauti“, – aiškina VASA vadovė.
Pasak jos, atliekų rūšiavimas yra reikšmingas ir duomenų apsaugai, kai įvairūs dokumentai su įmonei jautria informacija atsiduria netinkamoje vietoje.
„Jei darbuotojai nėra skatinami rūšiuoti išmetamas atliekas, kyla klausimas, ar jie tinkamai pašalina ir konfidencialius dokumentus.
Suplėšyti tokius dokumentus rankomis ir išmesti į individualią šiukšliadėžę nepakanka – juos būtina susmulkinti su dokumentų naikikliu prieš išmetant į popieriui skirtą atliekų konteinerį“, – pastebi J. Prunskienė.
Atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės biuruose taip pat palengvintų ir patalpų tvarkytojų darbą – vietoj dešimčių pavienių šiukšlinių, kurias reikia ištuštinti, biure būtų tik 4 šiukšliadėžės – mišrioms komunalinėms atliekoms, stiklui, plastikui ir popieriui.
„Versle dažnai pabrėžiamas efektyvumas – norime efektyviau dirbti, pasiekti geresnių rezultatų. Atliekų tvarkymas taip pat gali būti efektyvus“, – pabrėžia J. Prunskienė.
Rūšiavimas padeda taupyti
Atliekų rūšiavimą savo veikloje jau taiko tokios pasaulinės verslo gigantės, kaip „Google“ ir „Etsy“. „Google“ pašalinus individualias šiukšliadėžes Londono biure atliekų rūšiavimo rodikliai pagerėjo 50 proc., o tą patį padarius „Etsy“ savo būstinėje Brukline – atliekų rūšiavimas pagerėjo 20 proc., sąnaudos atliekų tvarkymui sumažėjo 18 proc. Harvardo universitete pašalinus individualias šiukšliadėžes ir paskatinus rūšiuoti atliekas, per pirmuosius metus buvo sutaupyta virš 18 tūkst. eurų.
Pasak VASA vadovės, individualių šiukšlinių kabinetuose atsisakymas verslui būtų ir žingsnis tvarumo link.
„Neretai įmonės imasi didelių aplinkosauginių, socialinių projektų ir tai yra išties sveikintina, tačiau norėtųsi paraginti nepamiršti, kad gerus darbus galima daryti ir daug nekainuojančiomis, tačiau itin reikšmingą efektą turinčiomis iniciatyvomis. Viena jų – atliekų rūšiavimas“, – dalijasi J. Prunskienė.
Norintiems rūšiuoti atliekas biure patariama pasirūpinti, kad tai daryti darbuotojams būtų patogu – šiukšliadėžės turėtų būti aiškiai pažymėtos, kokioms atliekoms jos yra skirtos, laikomos intensyvaus judėjimo vietose, kaip biuro virtuvėlėje ar koridoriuje.
„Pradėti reikėtų nuo darbuotojų informavimo apie atliekų rūšiavimą – kur ir kokias atliekas reikia mesti, kodėl svarbu tai daryti. Namuose atliekas rūšiuojantiems žmonėms tikrai nebus sudėtinga tą pradėti ir darbe, o dar to nedarantiems tai bus puiki paskata keisti savo asmeninių atliekų tvarkymo įpročius“, – teigia J. Prunskienė.
