Kovo 24 d. 12 val., Dubingiuose, vyks Laumių maudynės.
Pavasario lygiadienis – tai gamtos atbudimo pradžia, laikas kai su kiekviena diena saulės šviesos mūsų gyvenime ima daugėti.
Tam, kad pavasaris ateitų greičiau, o metai būtų geri, derlingi ir sėkmingi, turime sušildyti žemę ir pabudinti iš žiemos sąstingio ne tik ją, bet ir save.
Asvejos regioniniame parke, Dubingiuose bus gaivinamas senovinis paprotys – Laumių maudynės, – bus dainuojamos pavasarinės sutartinės, būgnyjama, šokama aplink laužą, vaišinamasi gandro duonele ir nusimaudoma Asvejos (Alkos) ežere.
Pirmą kartą plačiai bus atlikta unikali, Dubingių apylinkėse užrašyta Laumių sutartinė.
Kokius pavasario sutikimo papročius turėjo mūsų protėviai?
Pavasario sutikimo apeigose buvo atliekami gamtos žadinimo veiksmai: šokimas aukštyn, „šokimas lenton“, kai permesdavo lentą per skersinį ir dvi merginos šokinėdavo, viena ant vieno lentos galo pakildavo aukštyn, o kita ant kito nusileisdavo, supimasis, vertimasis kūlio, voliojimasis, buvo šokami paukščių judesius imituojantys šokiai.
Tokius veiksmus žmonės atlikdavo lengvai apsirengę ir basi.
Nors oras dar būdavo šaltas išrengdavo ir vaikus. Buvo tikima, kad žmogaus kūno šiluma gali ištirpinti sniegą ir ledą ir taip sušildyti gamtą, o kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme buvo laikomas magišku veiksmu.
Simonas Daukantas rašo, kad pavasario sutikimo ritualą kovo pabaigoje atlikdavo tik merginos: lengvai apsirengusios ir basos jos bėgdavo už kaimo į laukus rytų pusėje pasitikti saulėtekio ir grįždamos skelbdavo atėjus pavasarį. Jos sveikindavo visus sutiktuosius, plodamos rankomis šokdavo ratelius.
Išsirengimas sutinkant pavasarį gyvavo ir aplinkinėse tautose. Čia merginos dainuodamos šokdavo ratelius vandenyje, o jei upė būdavo užšalusi, eidavo ratelius aplink eketę ir prausdavosi lediniu vandeniu.
Laumių maudynių šventė skirta ir Gandro dienai. Gandrui mūsų protėviai skyrė ypatingą dėmesį, jį laikė dievo pasiuntiniu, susijusiu su dangumi ir ugnimi, turinčiu ypatingų mitinių galių.
Nuskriaudusiems gandrą grėsė Perkūno atpildas – jų namai sudeginami arba nusiaubiami audros.
Šventės metu gyvavo „gandravimo“ paprotys – tą dieną buvo lankomi kaimynai, lėtai, išdidžiai vaikščiojant iš vienų pas kitus, imituojant gandro judesius – tai toteminės choreografijos judesiai.
O pirmą kartą tais metais pamačiuosieji gandrą versdavosi kūliais, kad būtų vikrūs ir greiti. Daugelyje tautų vertimasis kūlio, ritinėjimasis buvo suvokiami, kaip vaisingumą skatinanti magijos priemonė.
Taip pat būdavo elgiamasi ir išgirdus pirmąjį griaustinį. Ir gandras, ir pirmasis griaustinis buvo laikomi gamtos atgimimo ženklais. Gandro sutikimui buvo kepamos visokių javų ir sėklų bandelės – „gandro kukalės“, kurias dėdavo ant tvorų ar pakabindavo medyje.
Per Gandrines buvo pagerbiamas ir kitas mitinių galių turintis gyvūnas – žaltys. Jis siejamas su žeme, namų sergėtojas. Buvo tikima, kad žaltys namams neša laimę, apsaugo nuo gaisro, žmonėms teikia sveikatą, sėkmę ir laimina visus jų darbus.
Todėl buvo įprasta laikyti žaltį namuose, o jo neturėjimas buvo laikomas blogu ženklu. S. Daukantas teigė: „Katruose namuose žalčiai neapsigyvena, tį, sakydava, nesčėstis bus“.
Praėjusių metų rudenį pirmą kartą simboliškai palydėjome žalčius žiemos miegui Asvejos (Alkos) ežere. Dabar atėjo metas juos pažadinti ir tai darysime „Laumių maudynėmis“.
Atiduosime duoklę ir vietinėms Laumėms, kurios čia gyvena: viena – Laumikonių Laumiakalnyje, antra – Ankštos Laumiaduobėje, trečia – Rožių Akmeny.
Stebuklinga yra tai, kad būdamos toli viena nuo kitos jos susiūkčioja, dainuodamos unikalią tik šios vietos sutartinę. Jei atvyksite, ne tik ją išgirsite, bet ir kartu galėsite padainuoti.
Kadangi šventės laikas sutampa su Verbų sekmadieniu, vieni kitus paplaksime, kad būtume sveiki bei apsaugoti nuo visokių blogybių. Per Verbas visoje Lietuvoje gyvavo apeiginis paprotys, vieni kitus plakti blindės, žilvičio, kadagio ar išsprogusio berželio šakelėmis.
Žmonės tikėjo kad, šiuose augaluose susikaupusi gyvybė, augimo ir vaisingumo jėga, suteikiantys žemei gyvybingumo, o žmonėms – sveikatos ir laimės.
Šventė skirta visai šeimai. Laikantis protėvių papročių, bus pasveikinamas pavasaris ir pabudinama žemė: bus dainuojamos pavasarinės sutartinės kartu su Milda Petkevičiene Dečkuviene, būgnyjama, šokama aplink laužą, vaišinamasi gandro duonele ir nusiprausiama arba nusimaudoma Asvejos (Alkos) ežere.
Pirmą kartą plačiai bus atlikta išskirtinė, Dubingių apylinkėse užrašyta Laumių sutartinė.
Šventę rengia Asvejos regioninis parkas ir Lietuvos sveikuolių sąjunga.
Registracija į šventę čia:
Šventės metu kažkurią Laumę palaimins žaltys, – burtai lems, kam padovanosime Gintvilės Giedraitienės-Giedražolės meno kūrinį „Žalčio palaiminimas“. Menininkė jį sukūrė specialiai šiam renginiui.
