Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su valstybės institucijų, verslo ir verslo organizacijų atstovais aptarti bepiločių pramonės pajėgumus, valstybės bei verslo bendradarbiavimą plėtojant bepiločių orlaivių, kovinių oro bepiločių gamybą Lietuvoje.
Susitikime buvo apžvelgti ligšioliniai valstybės institucijų veiksmai ir padėtis ruošiant dronų ne kaip pavienių priemonių, o kaip sistemos įsigijimą. Šalies vadovas pernai inicijavo diskusijas dėl būtinybės keisti požiūrį ir nusistovėjusią praktiką gynybos pirkimuose kliautis tik išorės gamintojais. Karas Ukrainoje aiškiai tokios priklausomybės pavojus.
Institucijų lygiu yra sutarta stiprinti šalyje nacionalinę gynybos pramonę, maksimaliai panaudoti vietos gamintojų resursus, skatinti žinių ir ekspertizės plėtrą Lietuvoje bei užsitikrinti gebėjimą patiems aptarnauti turimą ginkluotę ir techniką. Deja, Gynybos pramonės įstatymo projektas nuo praėjusių metų vis dar guli Vyriausybėje.
„Trečiaisiais plataus masto karo prieš Ukrainą metais nebegalime vadovautis ankstesne praktika, kai pokyčiai vyksta vangiai. Negalime ir toliau manyti, kad tikrovė turi prisitaikyti prie biurokratinės tvarkos. Besikeičiant padėčiai privalome sparčiai keisti savo tvarkas ir sąlygas, kad jos atitiktų nacionalinio saugumo interesus. „Pagaminta Lietuvoje“ turi būti vienas iš mūsų prioritetų, nes jis atitinka nacionalinio saugumo kriterijus“, – pabrėžė Prezidentas.
Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad Lietuvoje yra pakankamai potencialo plėtoti bepiločių orlaivių gamybą ir aptarnavimą, siekiant produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Ypatingai vertingas yra itin glaudus bendradarbiavimas su kariaujančia Ukraina.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad plėtojant bepiločių orlaivių pajėgumą, reikia vertinti ne tik pačius galutinius produktus, bet ir visą sistemą, apimančią gyvavimo ciklo užtikrinimą, mokymus, prisitaikymą prie technologinių pokyčių. Integruojant Lietuvos kariuomenės kuriamus bepiločių orlaivių, kovinių oro bepiločių pajėgumus su Lietuvoje esančiu potencialu, principas „Pagaminta Lietuvoje“, atitinkantis nacionalinio saugumo kriterijus, turėtų tapti prioritetiniu.
Susitikime pabrėžta, kad šie principai turi būti integruoti į Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros koncepciją. Šalies vadovas artimiausiu metu inicijuos bepiločių sistemų vystymo Lietuvoje klausimo svarstymą Valstybės gynimo taryboje.
