Artėjantis pavasaris pajūryje vėl paskatins vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai – pavyzdžiui, šiais metais prasidėsianti Jokšų tilto rekonstrukcija ar naujo Drevernos šliuzo statybos.

Be to, realia galimybe jau tampa ir planai Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis, taip sukuriant dar vieną jungtį. Regiono savivaldybės pritaria, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų.

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja. Jei anksčiau jachta ar kateris buvo išskirtinė priemonė, tai dabar vis daugiau žmonių juos įsigyja ne tik žvejybai, bet ir poilsiui ar pramogoms.

Augantis laivelių skaičius smarkiai pagyvino laivybą Vakarų regiono vandens keliuose, tačiau tuo pačiu išryškino ir problemą – uosteliuose pradeda trūkti vietų, nes galinčių priimti didesnius laivelius yra vos keletas, likę neturi įplaukų, todėl į juos įplaukti laiveliams su gilesne grimzda yra neįmanoma.

Tai viena pagrindinių kliūčių dar labiau plėtoti vandens turizmą Vakarų regione – sako Vidaus vandens kelių direkcija. Šiandieniniame susitikime su Vakarų regiono savivaldybėmis – Šilutės, Skuodo, Neringos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto – akcentuota būtinybė padaryti įplaukas į jau esančius uostelius.

„Klaipėdos rajonas turi du uostelius – Drevernos ir Svencelės. Drevernoje įplauka yra, Svencelė jau pasiruošusi projektą, tad  mes nesusiduriame su šia problema. Didesnė bėda mūsų kolegoms – Šilutės ir Neringos savivaldybėms. Čia yra uostelių, kur galėtų švartuotis didesni laiveliai, jei tik būtų įplaukos, tačiau norint jas įrengti, atsiremiame į ilgą procesą. J

ei istoriškai nepavyks įrodyti, kad viename ar kitame uostelyje buvo įplauka, teks rengti detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą, o tai gali užtrukti 5-erius ir daugiau metų, kad uostelis galėtų priimti didesnes jachtas ar katerius. Tai ilgas laiko tarpas, kuris tikrai neprisidėtų prie vandens turizmo skatinimo mūsų regione“, – sako Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.

Todėl savivaldybės, priklausančios asociacijai „Klaipėdos regionas“, nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekdamos spartesnės įplaukų įrengimo eigos, tai leistų organizuoti spartesnę laivybą vidaus vandenimis ir regione dar labiau paskatintų turizmą.

Vilhelmo kanalo jungtis su mariomis ir Drevernos šliuzo įrengimas

Panašu, kad dar viena vizija jau po kelerių metų taps reali, kai kalbama apie Vilhelmo kanalą. Atsiranda galimybė sumažinti Klaipėdos sanitarinę vandenvietės apsaugos zoną. Tą padarius būtų atvertas kelias projektui, sujungsiančiam Karaliaus Vilhelmo kanalą ir Kuršių marias. Tai būtų dar viena jungtis, kuri, neabejojama, paskatintų turizmą, ypač vėliau pagal Vilhelmo kanalą vystant mažąją infrastruktūrą, leidžiančią keliautojams išlipti ir pailsėti skirtingose vietose, taip, kaip tai buvo kanalą iškasus.

„Dar viena svarbi jungtis maršrute Dreverna – Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios – Dreverna yra Drevernos upė. Problema ta, kad susisiekimą čia riboja esamas nedidelis šliuzas, pro kurį praplaukti gali tik maži laivai. Todėl įrengsime naują, dvigubai didesnį šliuzą.

Vidaus vandens kelių direkcija, su kuria kartu ir vystome šį projektą, informavo, kad statybos leidimas bus gautas jau artimiausiu metu, o darbai, tikiuosi, prasidės jau šiemet. Tai dar vienas didelis mūsų laimėjimas, kuris laivybai šiame regione suteiks naują postūmį“, – neabejoja Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.

Šiemet prasidės ir Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Klaipėdos rajono savivaldybė su darbų laimėtoju sutartį jau pasirašė, šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai. Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės. Tilto rekonstrukcija atvers daugiau galimybių kultūriniam pažintiniam ir vandens turizmui, jis taps ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu objektu.