Elektromobilių populiarumas pastaraisiais metais muša rekordus – Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023 m. lapkritį elektrinės transporto priemonės, įskaitant hibridines, sudarė beveik 48 proc. visų naujai registruotų lengvųjų automobilių Europos Sąjungoje (ES). Nuo šių tendencijų neatsiliko ir Lietuva, kurioje, Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekvieną praėjusių metų mėnesį elektromobilių skaičius išaugdavo vidutiniškai 500.
Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, transporto sektorius elektrifikacijos tempą šiemet toliau didins, tad jam atliepti bus būtina daugiau dėmesio skirti įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Žinovė taip pat atskleidžia, kuo Vilnius vis dar atsilieka nuo Rygos ir Talino, bei kokios naujovės šiemet laukia elektromobilių rinkoje.
Lenktynėse su Ryga ir Talinu pralaimime vienu klausimu
Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria didžiausiu elektromobilių parku – remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų vasario 1 d. buvo įregistruota daugiau nei 12,1 tūkst. lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių ir 68,9 tūkst. lengvųjų keleivinių benzinu ir elektra varomų hibridinių automobilių. Tuo tarpu Latvijoje iki sausio 1 d. įregistruotų elektromobilių skaičius siekė 6,5 tūkst., Estijoje – 6,2 tūkst.
„Pastaruosius metus elektromobilių rinka ir jai pritaikyta infrastruktūra Lietuvoje ženkliai išaugo. Prieš penkerius metus turėjome tik viešo tinklo šalies miestuose ir keliuose užuomazgas. Šiandien Lietuvoje jau yra daugiau nei 1,3 tūkst. viešų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų ir šis skaičius yra 3,5 kartų didesnis nei 2021 m. Kas mėnesį atsiranda naujų įkrovimo prieigų, vien mes iki metų galo planuojame įrengti dar per 100 naujų įkrovimo prieigų visoje Lietuvoje“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
L. Doraitė-Gudavičienė pažymi, kad nors Vilnius, lyginant su Ryga ir Talinu, savo infrastruktūra ir jos prieinamumu miesto gyventojams yra panašūs, bet pagal įkrovimo taškų skaičių rikiuojasi trečioje vietoje. Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, dabar visose Baltijos šalyse viešo įkrovimo tinklai plečiasi už didmiesčių ribų į mažesnius miestus, nes juose taip pat auga elektromobilių skaičius.
„Susisiekimo klausimas, tenka pripažinti, iki galo dar nėra išspręstas. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji susijusi su gaju mitu, kad elektromobilis yra išskirtinai važinėjimui mieste pritaikyta transporto priemonė. Šis įsitikinimas jau nebeatliepia šių dienų realijų, kadangi industrija jau dabar siūlo elektromobilius, kurių baterijų talpa yra pakankama įveikti šimtus kilometrų. Kitas didesnis iššūkis – nepakankamai išvystyta infrastruktūra, kuri trukdo vairuotojams komfortiškai planuoti savo keliones. Tačiau tikime, kad šį klausimą pavyks išspręsti jau artimiausiais metais“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Lūžio metai elektromobilių rinkoje
Pasak specialistės, šie ir ateinantys metai elektromobilių rinkoje bus lūžio taškas. Tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad 2024 m. elektromobilių pramonėje didelis dėmesys bus skiriamas baterijų technologijų tobulinimui tam, kad elektromobilių kaina taptų prieinama daugiau gyventojų. Augant elektromobilių pasiūlai, kainų skirtumai tarp elektra varomų automobilių ir transporto priemonių su vidaus degimo varikliais mažės. Tikimasi, kad 2024 m. elektromobilių pardavimas ir toliau stabiliai augs ir, palyginti su 2023 m., didės nuo 50 iki 70 proc.
Anot L. Doraitės-Gudavičienės, elektromobilių rinkos naujovės neaplenks ir Lietuvos – artimiausiais metais šalia pagrindinių kelių jau turėtų atsirasti pirmieji įkrovimo parkai, o infrastruktūra bus plečiama ne vien šalies viduje, bet ir tarp šalių. Gyventojams vis dažniau įsigyjant elektromobilius su didesnės talpos baterijomis, atitinkamai auga paklausa greitesniems įkrovimo sprendimams, kurie automobilio bateriją pilnai įkrautų per 15–30 min.
„Taip pat prognozuojame, kad reikšmingai išaugs įkrovimo stotelių poreikis biurų automobilių stovėjimo aikštelėse, nes vis daugiau darbuotojų judėjimui mieste renkasi švarias transporto priemones. Sporto, SPA, pramogų ir laisvalaikio centrai taip pat bus vis labiau suinteresuoti savo klientams pasiūlyti įkrovimo paslaugą. Kol kas sudėtingiausia sprendimą pasiūlyti daugiabučių namų gyventojams, kadangi tinklo operatorius infrastruktūrą gali plėtoti tik privačioje žemėje nuomos pagrindu“, – aiškina ji.
Spartesnę plėtrą paskatintų keli dalykai
Pasak ekspertės, nors elektromobilių įkrovimo infrastruktūra plečiasi, spartesnei jos plėtrai iššūkių kelia ribotos elektros tinklo galimybės, taip pat tinkamų vietų prie pagrindinių šalies kelių trūkumas. Griežtėjantis reguliavimas dėl anglies dvideginio emisijų vis labiau palies dar vieną automobilių kategoriją – sunkųjį transportą, o jo elektrifikacijos greitis didžiąja dalimi priklausys nuo tinklo pajėgumų, gerai išplėtotos įkrovimo infrastruktūros šalia pagrindinių kelių ir sunkiasvorio transporto koridorių, jungiančių skirtingas šalis.
L. Doraitė-Gudavičienė priduria, kad infrastruktūros kūrimas yra investicijoms imlus procesas, o projektai, kuriems reikalinga naujo elektros įvado statyba ar esamo elektros tinklo modernizacija, gali trukti nuo pusės iki metų laiko.
„Siekiant vystyti didelius įkrovimo parkus, būtinas kompleksinis žvilgsnis į tvarų projekto vystymą, užtikrinant elektros energijos gamybą, jos saugojimą, nes esama tinklo infrastruktūra negali patenkinti energijos poreikio, reikalingo dešimtims įkrovimo prieigų“, – priduria ji.
Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, tokių apimčių projektų vystymą paspartintų valstybės ar tarptautinių institucijų iniciatyvos, remiančios elektromobilių infrastruktūros plėtrą kuriant elektros tinklą ir jį atnaujinant.
Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
