Žinau, kad kasmet sulaukusi Vasario 16-osios, ne viena džiaugiuosi ir didžiuojuosi esanti kovingosios lietuvių tautos piliečių, jų ilgų svajonių už laisvę ir nepriklausomą Lietuvą, dalimi, nuo 19 amžiaus pabaigoje tautos istorijoje mano senelio knygnešio Martyno Survilos ir kitų Lietuvos knygnešių įmintų pėdsakų, kurių niekas niekada iš Lietuvos istorijos nepajėgs ištrinti. Kartu su didvyriškai susipratusiais protėviais, eiliniais ir elitiniais lietuviais, kurie visi svajojo apie valstybę, jos ateitį, gerovės ir gėrio kūrimą senojoje mūsų Tėvynėje, šiandien apima nepaprastas jausmas, kad kartu esame kažkada gyvenusių mūsų Tėvynės patriotų protėvių svajonių svarbi dalis.
Kunigas Ričardas Doveika, sutinkant brangiausią šimtmečio šventę, pasakė: „Nuskambėjo labai įdomi frazė – kad tamsos pasaulis šiais laikais ateina tvarkyti savo tamsių reikalų pasitelkęs žmogaus teises… Galima svarstyti, kiek joje yra tiesos ir kiek ji diskutuotina, bet joje tikrai yra erdvės apmąstymams…“
Atrodo, kad šiandien mūsų visų dalyvavimas valstybės kūrimo ir išsaugojimo procese privalo būti grindžiamas išminties, bendrojo gėrio, solidarumo, atjautos dorybėmis, tačiau, visų pirma, kiekvienas privalo atsakyti į klausimą: kas yra svarbiau – gyvybės vertė ar gyvenimo kokybė, branginant mūsų tautinį palikimą?
Tų dalykų sukeisti vietomis negalima, nes gyvenimo kokybė negali tapti svarbesne už gyvybės vertę ir mūsų laisvės iškovojimus.
Kasmet Vasario 16-ąją prisimenu mūsų didvyriškai susipratusius protėvius – senąją Šveicarijos lietuvių išeivių kartą, kuri jau su šiuo pasauliu atsisveikino, – visada prieš akis iškyla jų išsaugoti archyviniai dokumentai, dienoraščiai, širdingai mums, naujai atvykusiems emigrantams, papasakoti prisiminimai.
Ypač pasakojimai, kaip sudėtingais pokario metais 1952 metų vasario 17 dieną įkūrė pirmąją Alpių šalyje teisinę politinę-kultūrinę Šveicarijos lietuvių bendruomenę (ŠLB). Tada Lietuva buvo okupuota ir, kurdama oficialias lietuvių bendruomenes, pasaulio išeivija turėjo vienintelius tikslus – bendruomenių TEISĖTUMĄ IR REIKALINGUMĄ.
TEISĖTUMAS reiškė turėti tarptautinėmis konvencijomis, Lietuvių chartijos principais ir Šveicarijos Konfederacijos civilinio kodekso įstatymais pagrįstą organizaciją;
REIKALINGUMAS reiškė pradėti kovą dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos, pratęsiant sovietų sunaikintos Lietuvos diplomatijos tikslus pasaulyje.
Šveicarijos lietuvių išeivija ŠLB įkūrimo 1952 metų vasario 17-ąją datą laikė svarbiausiu TEISINIU jų oficialios politinės kultūrinės veiklos Vakarų Europoje dokumentu – politiniu visrakčiu Bendruomenės antikomunistinei veiklai demaskuoti užsienyje. Ją įkūrė talentingi lietuviai, vėliau tapę žymiais mokslininkais, garsinę Lietuvos vardą, gynę nepriklausomybės idėjas, tautos garbę ir kūrę pasaulyje nepriklausomos Lietuvos viziją.
ĮSTATŲ 1-e punkte įrašė, kad ŠLB laikosi Šveicarijos Konfederacijos civilinio kodekso (ZGB. Art. 54; 69/70) įstatymų (ŠLB Įstatai išlikę).
Esminiu lietuvių išeivijos organizaciniu ir ideologiniu posūkiu laikomi 1949-ieji metai, kai buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto parengta ir 1949-ųjų birželio 14 dieną leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ Augsburge paskelbta Lietuvių chartija – dokumentas, išreiškiantis lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus.
Joje skelbiama, kad nuo okupacijos pasitraukę karo pabėgėliai lietuviai, kiekvienoje šalyje organizuodami savo BENDRUOMENES, privalo laikytis tarptautinės konvencijos ir tos šalies, kurioje kuriama lietuvių bendruomenė, įstatymų, ir turi tikslus:
- Padėti Lietuvai atkurti nepriklausomybę;
- Išlaikyti lietuvybę už Tėvynės ribų gyvenančių lietuvių.
Trispalvė | lrp.lt.jpg
Išeivijos istorinė veikla yra Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo dalis. Įstatais patvirtintos ŠLB įkūrimo datos niekas neturi teisės pakeisti, tuo labiau panaudoti blogiems tikslams Tėvynės priešų naudai…
Sveiku patriotišku protu mąstant, atrodo, kad mūsų garbingos išeivijos teisėtumo ir reikalingumo politinei-kultūrinei veiklai vystyti okupacijos metais už Tėvynės ribų turėtų lydėti pagarbos ir brangaus atminimo jausmas visoms lietuviško pasaulio kartoms ypač švenčiant Vasario 16-ąją…
Su geriausiais linkėjimais Vasario 16-osios proga nuo dar vis už savo teises VILTINGAI kovojančių LIETUVAI ištikimų piliečių būryje!
Autorė yra rašytoja, buvusi Šveicarijos LB pirmininkė
