Vasario 1 dieną prasidedančioje 2024 metų medžių eurovizijoje, lietuviai yra raginami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo mėgstamiausius: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius.
Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio vardą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio vardo.
Šiemet varžytuvėse be Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinėje augančio kaštono varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos.
Kaip pabrėžia Lietuvos metų medžio varžytuvių rengėjas, VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ vadovas Sigitas Algis Davenis, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio varžytuvės: „Varžytuvių rengėjai ieško medžio su įdomiausia istorija, o pačiu renginiu siekiama pabrėžti žmogaus ir medžio bendrystę, medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldui“.
Europos metų medžio konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į medžių senolių svarbą gamtos ir kultūros paveldui, kuriuo privalu rūpintis ir saugoti.
Basanavičynės kaštonas: sodino pats Basanavičius?
Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojus pasitinkantis kaštonas išties įspūdingas: jo aukštis siekia 19 metrų, o lapų lajos skersmuo plačiausioje vietoje yra 21 metras; kamieno apimtis daugiau nei metro aukštyje viršija 3 metrus. Spėjama, kad kaštonui gali būti apie 200 metų.
Sodybos kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo čia laikus. Amžininkai liudija, jog po juo žmonės burdavosi net ir sovietmečiu, kai sodyba visiškai sunyko ir tapo negyvenama.
Taip jie norėdavo pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą, nors tuomet už tai buvo baudžiama.
„Jei šis kaštonas prabiltų, papasakotų, kaip ant jo šakų buvo kabinamos trispalvės, tautinės juostos, po juo degamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama.
Nors sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet išlikęs kaštonas mena senuosius laikus. Taigi Basanavičynės kaštonas – tai ne tik medis.
Tai ir mūsų istorija, mūsų praeities liudininkas, tai ir kultūros paveldas, menantis svarbius tautos gyvavimo tarpsnius“, – sako Jono Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.
Basanavičynės paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum L.) išvysti gali kiekvienas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės lankytojas.
Balsavimui – beveik mėnuo
Balsavimas vyks iki vasario 22 dienos Europos medžio varžytuvių internetinėje svetainėje čia.
Tarpiniai balsavimo rezultatai bus paskelbti vasario 8 ir 15 dienomis. Europos 2024 metų medžio titulą pelnęs medis bus paskelbtas kovo 20 dieną konkurso apdovanojimų iškilmėse Europos Parlamente, Briuselyje.
Žinias apie varžytuves galima sekti Lietuvos arboristikos centro puslapyje čia, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Jono Basanavičiaus gimtinės svetainėse: čia ir čia bei varžytuvių „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje čia.
Apie Europos metų medžio varžytuves
Europos metų medžio konkursą rengia Aplinkos partnerystės asociacija, jungianti šešias Europos aplinkosaugos organizacijas ir ieškanti medžių, tapusių neatskiriama bendruomenės dalimi, jos šerdimi.
Varžytuvių rengėjai nepaliaujamai ieško naujų partnerių Europoje ir siekia, kad vietos įžymybėmis pripažintų medžių apsauga taptų tarptautinių diskusijų tema.
Europos metų medis renkamas nuo 2011-ųjų.
Varžytuvėse dalyvauja nacionalines varžytuves laimėję metų medžiai. Geriausią iš jų kasmet renka šimtai tūkstančių rinkėjų.
Jų aktyvumas nulemia, kuris medis tais metais tampa nugalėtoju. Lietuva į šias varžytuves įsitraukė 2017 metais, pateikusi Lietuvos 2016 metų medžiu išrinktą Stelmužės ąžuolą.
Parengta pagal Lietuvos arboristikos centro pranešimą
