Lietuvos bankui įspėjant pasisaugoti kreditus už tam tikrą mokestį neva suteikiančių sukčių, finansines paslaugas teikiančios bendrovės neslepia apmaudo. Kai kurių lietuvių požiūris į paskolas vis dar itin neatsakingas, dėl ko jie ir pasimauna ant apgavikų kabliuko.
Pakliūva ieškantys lengvų pinigų
Neseniai Lietuvos bankas gavo duomenų, kad prisidengdami neegzistuojančios UAB „Labas finance“ vardu sukčiai siūlo lietuviams už tam tikrą mokestį suteikti paskolą. Tačiau vos iš patiklaus gyventojo gavęs pinigus kontaktinis asmuo nebeatrašo ir besikreipusysis jokios paskolos negauna – taigi, lieka ir be paskolos, ir be savo pinigų.
Įmonė skelbiasi teikianti ir kitas finansines paslaugas – mokėjimo korteles, sąskaitas, draudimą ir t. t. Tačiau Lietuvos bankas įspėja, kad teisę teikti finansines paslaugas Lietuvoje turi tik licencijuoti finansų rinkos dalyviai, o „Labas finance“ tokios teisės neturi.
Anot skaitmeninių finansinių paslaugų platformos „Creditea“ vadovo Tomo Bataičio, dažniausia priežastis, kodėl lietuviai vis dar įkliūva į sukčių pinkles – neatsakingas požiūris į skolinimąsi.
„Esame įsidiegę visus saugiklius ir paskolas išduodame labai atidžiai, bet dažnai susiduriame su paraiškomis, kai žmonės nesupranta savo galimybių gauti paskolas arba tiesiog žiūri į jas neatsakingai.
Atitinkamai pastebime, kad tokius gyventojus sukčiams yra lengviau apgauti. Kai atsakingos institucijos paraiškas atmeta, žmonės ima ieškoti kitų, lengvesnių, kelių gauti pinigų ir dažnai pakliūva į neva kreditus siūlančių apgavikų spąstus“, – sako jis.
Phishing, vishing, smishing
Kalbėdamas apie apgavikų išradingumą, T. Bataitis išskiria kelis pagrindinius sukčiavimo ir manipuliacijos – arba socialinės inžinerijos – būdus. Manipuliacija ir duomenų išviliojimas įvairiais melagingais pranešimais angliškai vadinamas phishing, kai tai vyksta skambinant telefonu – vishing (voice+phishing), o SMS žinutėmis – smishing(sms+phishing).
„Sukčiai gali siųsti pranešimus el. laiškais, per susirašinėjimo programėles, socialinius tinklus su nuorodomis į netikras svetaines, kurios atrodo itin tikroviškai. Šitaip jie siekia apgaulės būdu gauti jūsų duomenis: banko sąskaitos, el. pašto prisijungimus, kredito kortelės ar kitus asmeninius duomenis.
Kitais atvejais sukčiai bando iš aukos iškvosti konfidencialius duomenis telefonu, taip žaisdami jausmais, keldami baimę, versdami skubiai priimti sprendimą. Kai kada jie gali net naudoti programinę įrangą, kad žmogus telefono ekrane matytų banko ar kitos oficialios institucijos numerį. Pokalbio metu sukčiai gali manipuliuoti: neva perjungti pokalbį tarp skirtingų „darbuotojų“ ar naudoti foninį triukšmą, panašų į skambučių centro garsus. Taip pat aukoms yra siunčiamos ir apgaulingos SMS žinutės su netikromis nuorodomis“, – aiškina T. Bataitis.
Įsisuko į „Facebook“
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022 m. išviliojo beveik 12 mln. eurų. Nors ši suma didėjo palyginti nedaug (2021 m. išviliota 10,2 mln. eurų), nustatytų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai – nuo 3,5 tūkst. iki beveik 8 tūkst., rašoma Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.
Taip pat pastebima, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupės yra dažnai naudojamos apgaulingiems skelbimams platinti, o bendravimui sukčiai itin dažnai naudoja „Facebook“ programėlę „Messenger“.
Pasak T. Bataičio, kilus įtarimams, kad buvote apgauti, iškart kreipkitės į banką – dažnai jis operacijas sustabdo, o kartais jums gali pavykti ir susigrąžinti jau į kitas finansų įstaigas pervestas lėšas.
„Taip pat nepažįstamiesiems, kad ir kuo jie prisistatytų ir kad ir ką pasakotų, neatskleiskite savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėkite el. paštu ar SMS žinutėmis netikėtai atsiųstų nuorodų ir jokiu būdu nepateikite jose prašomos informacijos.
Be kita ko, visur ir visada atidžiai perskaitykite visus pranešimus ir niekada nedarykite/nepatvirtinkite operacijų, kurių neatpažįstate. Neskubėkite reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.“, – pataria jis.
T. Bataitis primena: oficialių institucijų darbuotojai niekada neprašys jūsų prisijungimo vardo ir slaptažodžio, viso kortelės numerio, jos galiojimo datos arba CVV2/CVC2 kodo, taip pat nelieps pervesti lėšų į „saugią sąskaitą“ ar įsidiegti į kompiuterį ar telefoną kokią nors programą.
