Lapkričio 6 d., pirmadienį, 12 val. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje bus atidaryta paroda „Laisvės šauklys: 1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“
2023 metais sukanka 160 metų nuo 1863–1864 metų sukilimo. Tai buvo paskutinis ginkluotas bandymas atkurti istorinę Lenkijos – Lietuvos valstybę, kartu viena iš daugelio pastangų ilgoje ir nesibaigiančioje, kaip parodė pastarieji įvykiai, tautų ir visuomenių kovoje už laisvę, už teisę patiems rinktis savo raidos kelią.
1863–1864 m. sukilimas, prasidėjęs Lenkijos Karalystėje sausio mėnesį, o buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse – vasarį, siekė atkurti buvusią Abiejų Tautų Respubliką bent jau tose žemėse, kurias XVIII a. pabaigoje okupavo ir inkorporavo Rusijos imperija.
Prieš Rusiją nukreiptas sukilimas apėmė visas į imperijos sudėtį patekusias žemes, bet atkakliausiai kovos veiksmai vyko etninėse lenkų ir lietuvių žemėse bei Vakarų Baltarusijoje.
Sukilimą Rusija nuslopino iki 1864 m. vėlyvo rudens, pasiremdama gausesne ir geriau ginkluota karine jėga.
Sukilėliai nesulaukė ir tikros karinės Vakarų Europos šalių paramos, kurios tikėjosi.
Rusijos autokratinės valdžios posukiliminės represijos visu sunkumu užgulė nepaklusnias visuomenes.
Tačiau nepriklausomos valstybės sumanymas, kovos už tautos ir individo laisvę papročiu tapo svarbia buvusiose Lenkijos-Lietuvos valstybės žemėse susiformavusių modernių tautų kultūrinės atminties dalimi.
Paroda „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ skirta gaivinti ir palaikyti bendros tautų kovos už politinę nepriklausomybę ir laisvę tradiciją bei atmintį.
Žinia, kurią siunčia ši paroda – tik bendros visų laisvę pripažįstančių tautų ir valstybių pastangos gali užtikrinti kiekvienos atskiros valstybės ar tautos laisvę.
Parodą sudaro šeši teminiai blokai:
1. Svarbiausi faktai apie sukilimą (sukilimo preliudija – patriotinis sąjūdis, sukilimo tikslas ir programa, sukilimo teritorija).
2. Sukilimo politinis mechanizmas (pogrindžio valstybė, sukilimo propaganda, atgarsiai užsienio spaudoje, sukilimo diplomatija).
3. Sukilimo vadai ir dalyviai (valstiečiai, dvasininkai, moterys).
4. Sukilimo karinė organizacija ir vyksmas (veiksmai, ginkluotė, mūšiai).
5. Sukilimo priešai ir sukilimo pasekmės (Rusijos kariuomenė ir karo vadai, sukilimo pasekmės-bausmės, tremtys, represijos).
6. Sukilimo atmintis ir įamžinimas.
Rengiant parodą buvo rašomi specialūs tekstai, o taip pat panaudota iki tol niekada neskelbtos vaizdinės medžiagos. Lapkričio 6 d. atidaroma paroda yra išskirtinė švietimo prasme.
Parodos „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ rengėjai dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Zita Medišauskienė, dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas).
Parodos techninį įgyvendinimą atliko Lietuvos istorijos institutas
Paroda „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ Vinco Kudirkos aikštėje bus rodoma nuo lapkričio 6 d. iki lapkričio 20 d. Po to paroda keliaus po įvairius Lietuvos miestus.
Parodos medžiaga nuo 2024-ųjų pradžios bus prieinama Lietuvos istorijos instituto internetinės svetainės Elektroninių išteklių skyriuje: www.istorija.lt
Vasario 16-osios aktu Lietuva atsiribojo nuo valstybinių ryšių su Lenkija – nuo ATR, kurią siekta atkurti 1863-64 m. sukilimu, todėl kiek žymiau minėti šį sukilimą, juolab drauge su Lenkija, Lietuvai nedera. Tai į Lietuvos istorinius archyvus dėtinas įvykis.
Manau, tamsta dalinai teisus. Skaičiau, kad po šio sukilimo okupacinė caro valdžia 40 metų uždraudė viešai vartoti lietuvių kalbą, lietuviškas mokyklas, lietuvišką spaudą. Manau, tai labai paspartino dalies lietuvių slavėjimą, ypač Vilniaus gubernijoje, kur lietuvių kalbos ir mokyklų draudimas buvo ypač nuožmus. Taip pat prasidėjo lietuvių trėmimas į Sibirą, kartais ištisais kaimais, į jų paliktus namus atkeliant gyventojus iš rytinių gubernijų. Matyt lietuviuose caro,valdžia matė didžiulį pavojų. Tad ši data lietuviams minėtina, kaip skaudi data. O lenkų kalbos , spaudos ir mokyklų Rusijos caro valdžia po sukilimo neuždraudė. Įdomu , kodėl?