Žemės ūkio ministerija parengė ir pateikė socialiniams partneriams bei visuomenei derinti administravimo taisykles, pagal kurias ruošiasi skirstyti Europos Sąjungos finansinę paramą pieno gamintojų ekonominiam gyvybingumui išsaugoti.
Europos Komisija liepos mėnesį iš ES žemės ūkio rezervo Lietuvai skyrė išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų. Šiame paramos skyrimo etape ekonominių sunkumų patyrusiems pieno gamintojams skirta 8,86 mln. Eur.
Ministerijos parengtų taisyklių projekte numatyta, kad parama bus skiriama pieno gamintojams, kurie Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. (imtinai). Pieno gamintojai taip pat turės turėti savo vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. rugpjūčio 1 d. registruotų pieninių karvių.
Ūkininkai jaučiasi diskriminuojami
Tuo metu Lietuvos pieno ūkininkus neramina Žemės ūkio ministerijos pristatytas paramos skirstymo projektas. Nors derybose dėl kompensacijų dėl drastiškai nukritusių žaliavinio pieno kainų aktyviai dalyvavo ir ūkininkų atstovai specialiai tuo klausimu savo lėšomis į Briuselį buvo nuvykę susitikti su Europos Komisijos komisaru atsakingu už žemės ūkį Janušu Voičechovskiu, po kurio gavo patvirtinima , kad parama Lietuvos pienininkams tikrai bus ir, kaip paaiškėjo ji buvo paskirta 10,66 mln Eur.
Tačiau Lietuvos žemės ūkio ministerija visiškai nesikonsultuodama su ūkininkais Lietuvos pieno sektoriui iš šios paramos skirs tik kiek daugiau nei 8 mln. Eur. Parengtas paramos projektas be jokių konsultacijų su ūkininkais yra labai neteisingas ir nesolidarus.
Mokėti paramą tik tai pieno gamintojams kurie už natūralų pieną mažiau negu 35 euro centai už kilogramą nėra teisinga, nes netgi maži bei vidutiniai pieno ūkiai , kurie investuoja į pašarų bazę, gamindami ypač aukštos kokybės žaliavinį pieną gauna keliai centais daugiau, tokiu būdu iš paramos eliminuojami, o nuostuolius patiria kur kas didesnius negu patys smulkiausieji gamintojai. Ženkliai subrangus žaliavoms, bankinių palūkanų normoms, esant ypač sudėtingai situacijai dėl stichinės sausros ūkininkams įtampa dar labiau padidėjo. Tuo pačiu ypač pabrėžtina , kad ir vėl nei ekologiniai nei kooperuoti pieno ūkiai paramos taip pat negaus.
Ūkininkus taip pat glumina faktas, kad nors EK leido kofinasuoti minėtą paramą netgi 200proc. tai yra papildomai iš nacionalinio biudžeto skirti iki 21 mln.eurų, projekte nenumatyta jokio prisidėjimo iš nacionalinio biudžeto, nors akivaizdu, kad visa eilė kitų sektorių patiria didžiules žalas dėl stichinės sausros ir ilgų šalnų padarinių. Pabrėžtina kad absoliuti dauguma kitų EK paramą gavusių šalių visa apimtimi kofinansuos iš nacionalinio biudžeto. Taip vėlgi sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos.
