Ką galima nuveikti per dieną Čekijoje, Pilzeno mieste? Manau nemažai, jeigu žinai kas šiame mieste svarbiausia. Tačiau juk kiekvienas turime savo prioritetus ir kelionę planuojamės savaip.
Pilzenas turi nedidelį, bet žavų senamiestį, kurį pėsčiomis galima apeiti per kelias valandas, todėl paskutinę apsilankymo Čekijoje dieną, jame lankome svarbiausius, mano nuomone, šio miesto pasididžiavimus. Tai Pilzeno alaus daryklą ir Lėlių muziejų. Sakysite, o kas bendro tarp šių dviejų objektų? Aludarystė ir lėlininkystė – tai du reiškiniai, labai svarbūs čekų tautinei savimonei.
Kartą žmona lankėsi Čekijoje. Ji abstinentė, tačiau sugrįžusi pasakojo, kad besilankant ragavo alų. Kas čia nutiko, klausiau, ar pasikeitė jos paulėžiūra? Ne tiesiog sriubos negaudavome, tai teko gerti alų. Tai čia iš reikalo, teiravausi sutuoktinės? Ne, tiesiog jis skanus…
Tai ne alaus reklama, o gėrimo aukštosios kultūros pasekmės. Su mumis keliaujantis žurnalistas iš Nyderlandų Jos-Josefas yra ragavęs daugel alaus rūšių iš viso pasaulio, tačiau jo nuomone čekiškas alus išskirtinis. Tai kokybiško vandens galia – šypsosi buvęs komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas.
Trečią kartą lankiausi Pilzeno bravore, teko restorane ragauti ir alaus, tačiau šįkart kur kas plačiau susipažinome su šiuo industriniu milžinu. Teigima, kad nuo Pilzeno miesto ir gimė pilsnerio pavadinimas. Kaip atsirado pirmasis pilsneris? Iki XIX amžiaus vidurio Čekijoje tradiciškai buvo gaminamas viršutinės fermentacijos alus elis, kuris buvo tamsus ir drumstas. Tačiau 1842 metais į Pilzeno miesto bravorą iš Bavarijos buvo pasamdytas aludaris Jozefas Grolas (Josef Groll).
Tuo metu dalis Bavarijos aludarių savo alų gamindavo su apatinės fermentacijos mielėmis, saugodavo vėsiai, nuo ko alus tapdavo skaidresnis, gaivesnio skonio, ilgiau išsilaikydavo. Naudodamas šį bavarišką alaus išlaikymo būdą, naują šviesų salyklą ir minkštą Pilzeno apylinkių vandenį, vokiečių aludaris išvirė šviesų alų, turintį apynių aromatą ir stiprią putą. Būtent tai ir buvo pirmasis pilsnerio rūšies alus.
Pradžioje gidė aprodo muziejų, pasakoja, kaip kūrėsi miestas ir atsirado gamykla. Ši istorija ilgoka, čia matome ir imperatoriaus Prano Juozapo raštą, daugelio pasaulinio lygio apdovanojimų, unikalų senąjį bravoro cehcą. Vėliau sėdame į autobusą ir važiuojame po gamyklos teritoriją, nes pėsčiomis apeiti užtruktų gana ilgai.
Sakau, kad šioje alaus jūroje visas „Titanikas“ paskęstų, o kolega Josas sako, jog čia jau ne jūra, o visas vandenynas galėtų užsipildyti alumi. Teritorijoje, lyg švyturys, stūkso 1907 m. pastatytas senasis vandens bokštas. Tai tikro olandiško švyturio švyturio kopija, o stovi, kaip teigiama buvusio ešafoto vietoje, tai liūdija istorijos šaltiniai.
Kiek Pilzeno „Pilsner Urquell“ bravoras pagamina ir kokių rūšių alaus, manau skaitytojmas ne tiek ir svarbu. Galiu pasakyti, kad daug ir skanaus, gaminamas ir bealkoholinis alus, kuris maišomas su įviairiomis sultimis. Verta nepagailėti laiko ir užsisakius ekskursiją kelioms valandoms leistis kelionei į aludarystės milžino imperiją.
Pabaigoje mes nusileidžiame į požemius ir pamatote, kur brandinamas ir laikomas alus. Čia požeminiai labirintai sudaro net 9 km. Nors lauke ir karšta, apačioje vėsu ir drėgna. Kubilai, bačkos, medinės, plieninės, visose talpose laikomas pagamintas alus, o požemių žaldokas mums įpila po stiklą gintarinio skysčio. Pasakoja, kaip senovėje su žvake tikrindavo alaus skaidrumą ir kokie buvo pagrindiniai gero alaus požymiai.
Sužinome kuo skiriasi didelių ir mažų daryklų gamintas gėrimas. Craft – mažųjų daryklų ir aludarių kraftinis alus gaminamas pagal specialius receptus ir technologijas.
Bravoro ekskurisija visiems baigiasi suvenyrų parduotuvėje. Čia lankytojams pateiktos plačiausio pasirinkimo gaminiai, nuo bokalų iki aprangos. Nusiperku kolekcinių pašto ženklų, su bravoro istorija. Jie nepigūs, už šią sumą galėčiau įsigyti ne vieną pakuotę alaus, tačiau mano dienoraštis mėgsta visokius antspaudus, lipdukus, o pašto ženklai tai jam desertas.
Pastebėjau, kad kelionės dienoraštis, papildytas minėtais atributais, sutiktų žmonių įrašais, palinkėjimais ar kontaktais, labai jį praturtina, tai tampa tikru egodokumentikos šedevru. Laikas ir mums pietauti, todėl palikę bravorą einame į restoraną „Na parkanu“.
Pilzeno centre, šalia Respublikos aikštės įsikūręs Lėlių marionečių muziejus. Keistai atrodo, kad po bravoro lankomės šiame, atrodytų vaikiškame, muziejuje. Marionetės, lėlės ir lėlių teatras turi senas tradicijas Čekijoje.
Šalyje yra devyni profesionalūs lėlių teatrai ir šimtai saviveiklinių teatrų. Prieš keletą metų ši čekų tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Vasarą galima susitikti su lėlininkais miestų ir pilių šventėse, o rudens ir žiemos mėnesiai yra puiki proga aplankyti lėlių muziejus ir teatro spektaklius.
Pilzene gimė du svarbūs lėlių kūrėjai – Josefas Skupa, Spejblo (Spejbl) ir Hurvíneko (Hurvínek) marionečių tėvas, žinomas daugiausia Vidurio Europoje, ir Iržis Trnka (Jiří Trnka), visame pasaulyje žinomas iliustratorius, grafikos dizaineris, animatorius ir lėlių kūrėjas. Apie menininkus ir jų kūrybą galima sužinoti daugiau šiame Lėlių muziejuje.
Paroda yra interaktyvi, lėlių ekspozicijoje lankytojai gali patys suvaidinti keletą trumpų spektaklių, taip pat galima stebėti su muzikiniu fonu mechaninių marionečių pasirodymus.
J. Skupa 1930 m. Pilzene įsteigė pirmąjį pasaulyje profesionalų lėlių teatrą „Divadlo Spejbla ir Hurvinka“. 1933–1957 m. jis buvo Tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA prezidentas. Už antifašistinę veiklą kalėjo Drezdeno kalėjime, kur 1945 m. per sąjungininkų bombardavimą iš jo pabėgo.
Nepasakyčiau, kad lėlės vien pramoga vaikams, prisiminkime „Šėpos“ politinių parodijų spektaklius Atgimimo laikais, kokią jie turėjo reikšmę Lietuvos teatro istorijoje.
Aišku Pilzenas garsus ne tik alumi ir lėlėmis. Čia išvystyta mašinų, ginklų, lokomotyvų, elektronikos, metalo apdirbimo, maisto, popieriaus, chemijos pramonės. Tai ketvirtas pagal dydį miestas Čekojoje, jis įsikūręs keturių upių santakoje.
1468 m. Pilzene buvo pagaminta pirmoji Čekijoje spausdinimo mašina, o 2015 m. Pilzenas buvo Europos klutūros sostinė.
Čia vaikystę praleido Bedržichas Smetana – čekų kompozitorius, geriausiai žinomas kaip simfoninės poemos „Vltava“, antros ciklo „Má vlast – Mano pasaulis“ dalies, kūrėjas.
Tiesa, Čekija garsėja ir pučiamaisiais orkestrais, bet apie tai galbūt papasakosiu kitose savo išvykose.