Kol pasaulio mokslininkai stengiasi užfiksuoti ir išsaugoti žmonijos lingvistinių išraiškų įvairovę, daugiau negu 2,400 šių kalbų formų yra ant išnykimo ribos.
Jos gali dingti be pėdsako šio amžiaus pabaigoje, praneša „The Telegraph“.
Kaip rodo statistika, pasaulio kalbų, esančių pavojuje atlasas, kurį išleido UNESCO 2009 m. pradžioje, rodo, kad daugiau negu 2,400 iš 6,500 pasaulio kalbų susiduria su išnykimo pavojumi.
Šios nykstančios kalbos sudaro daugiau negu trečdalį visų gyvų pasaulio kalbų, kurios gali būti skirstomos į pažeidžiamas ir išnykusias. Dauguma iš jų ateities kartos jau nebekalbės.
Beveik visos šios kalbos yra žodinės (arba gestų formos) ir neturi rašytinės formos, todėl joms kyla grėsmė išnykti be pėdsako.
Mokslininkų užduotis buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tokias kalbas. Prie to prisidėjo ir žiniasklaida.
Šis viešas interesas yra padrąsinantis, daugiau sužinoma apie tokių kalbų įvairovę, natūralumą, sąsajas su kultūra.
Kalbos mirtis yra ne tik žodžių, sintaksės, gramatikos išnykimas. Kalbos perteikia unikalias kultūros žinutes. Jos užkoduoja žodines tradicijas.
Daugeliui bendruomenių visame pasaulyje žodinės literatūros perdavimas iš kartos į kartą yra kultūrinės praktikos esmė.
Kai kalbos miršta, pasikeitimas sukurtomis mokymosi ir žinių sistemomis gali nutrūkti. Globalizacija ir greiti socio-ekonominiai pokyčiai sukelia ypatingą spaudimą mažesnėms bendruomenėms, dažnai sugriaunant ekspresyvią įvairovę ir transformuojant kultūrą per asimiliaciją.
Kalboms gelbėti reikalingas bendradarbiavimas tarp vietinių bendruomenių, antropologų, lingvistų, kad minėtosios kalbos būtų dokumentuotos ir išsaugotos bei nedingtų be įrašo.
Organizuojamos paskaitos ir seminarai, skirti suburti etnografus, lingvistus, archyvų darbuotojus, bibliotekininkus ir mokslininkus, kad kartu būtų aptartos geriausios strategijos, kaip apsaugoti pavojuje esančias pasakojamąsias tradicijas.
Šios iniciatyvos pasiteisins, jei pati bendruomenė prisidės ir supras savo protėvių kalbų kultūrinę vertę.
