Pirmadienis, 6 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Vydūnas. Didis darbas

www.alkas.lt
2023-03-29 08:00:51
256
PERŽIŪROS
3
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais išrodo, kadangi sumegzti su žmonių daugio likimu.

Didis darbas yra gyvas. Ir neapsireiškia tik akies mirksniu. Jis veikia nuolatai, vis didyn eidamas. Dargi savaime, nors būtų prasidėjęs vos pastebimu spuogeliu.

Be abejonės, kokie žmonės, tokie yra ir jų veikimai bei darbai. O mūsų laiku žmonės beveik visi labai maži. Todėl nūdien ir sakoma juos negalint veikti su didumu. Beveik visi tebedirba turėdami vieną ir tą patį tikslą. Jie nori vien pasidžiaugti savo darbo vaisiumi. Dargi kuo greičiau.

O lygiai tai yra mažumo bei silpnumo žymis. Žvilgis vis yra kreipiamas į tai, kokia nauda dirbančiajam stosis iš veikimo. O kad nematoma nauda, darbas tuojau metamas. Žmogus tveriasi kito ko. Ir taip toliau be galo.

Taip stojasi žmonių neramumas. Yra jie lyg varomi ir baidomi iš vieno daikto į kitą. Todėl ir nėra jiems galima atlikti didžio darbo. Kurs negali sustoti ant vietos, kaip tas galėtų namus statyti!

O niekuomet ir niekur neranda žmogus vadinamosios palaimos. Troškimas pasilieka, kas jis yra – didis apgauliotojas, kaip tikra žaltvykslė.

Žmogus turi vien gyventi veikimui ir darbui. Vien juo rūpintis, o ne tuo, kas iš jo seka. Tik tuomet žmogus tedidėja. Tik tada tesiranda didis veikimas. Norėki vien darbo ir vykinki jį, ir nusistebėsi jo didumu.

Yra tai teisybė, kuri verta nuolat atkartoti. Žmogus turi norėti vien veikimo bei darbo, o ne to, kokia nauda iš jo pareina žmogui. Norint naudos, darbas būtinai turi žmogui pakyrėti. Todėl tūli žmonės ir visai nebenori dirbti. Vien gyventi ir smaguriauti. Ir geriausia būtų tokiems pataisius kinį ir tvartą ir juos čia suvarius ir šėrus kaip meitėlius. Nors tad nekenktų jie kitiems.

Kiti, žinoma, nėra tokie, kad visai nenorėtų dirbti. Bet vien trokšdami darbo vaisiaus, jie daro, kas daryti visai nereikalinga ir kam jie visai nėra tikę, nėra pavadinti. Todėl jų darbai visai yra niekingi.

Žmogus visuomet teturėtų daryti, kas būtinai reikalinga. Tuomet jis ir darys, kam jis turi galių bei jėgų. Gal reikės jam visokių darbų darbelių atlikti. Ir jis pats rasi manys tik menkniekius tedarąs. Tačiau dirbant, kas būtina, ir menkučiais [darbeliais] gali apsireikšti didumas.

Kas vien nori dirbti, veikti, nesekdamas geismo tuo darbu pasipelnyti, tas pasilieka visuomet blaivas. Netemdina jo išminties karštumas. Ir jis todėl vieną darbą atlikęs vis aiškiau išvysta, koks po to reikalingiausias.

Ar šį, ar tą jis darytų, vis jis turėtų ir kūnu, ir siela tam būti atsidavęs ir pasišventęs. Kad dirbtų jis tik ir akies mirksnį. Tą valandėlę jis turėtų savo darbe būti visai paskendęs. Turėtų vien savo darbu gyventi. Tik taip tesistoja didis veikimas. Visa širdimi, visa valia, sąmone bei išmintimi žmogus turėtų ir mažiausią darbelį dirbti. Neturėtų nieko daryti be visiško, tobulo atsidėjimo.

Tuomet darbas bus didis.

Kiekvienas geras, labas darbas laimina ir šventina patį žmogų. Visiškas atsidėjimas būtinai reikalingam darbui yra ir pasišventimas aukštajai savo Esybei. O toji tad laimina žmogų ir jo darbą taip, kad tasai pastoja didis.

***

Lietuvių tautai dabar priėjo tikrasis darbymetis. Nepriklausoma ji pradeda statyti ir tvarkyti savo gyvenimą, pradeda kurti savo valdžiavą. Visur matyti pradžia. Todėl neapsakomai svarbūs yra ir menkiausieji darbeliai. Jųjų kiekvienas amžiams deda pagrindą tautos rūmui.

Žinoma, kad kiekvienas savo protu gyvena. Ir kad tasai yra labai nelygus. Apsireiškia tai kuo aiškiau dabarties lietuvių darbuose, ypačiai tuose, kuriuos daro politikai, valdžiavos žmonės.

Yra tas darbas mūsų laiku vienas svarbiausiųjų. Bet svarbesnis dar yra darbas tųjų, kurie gamina tautos gyvenimo galias, būtent mintis, palinkimus, jausmus. Jiems todėl pridera tautos gyvybės kūrėjų vardas. Priklauso jiems visi gamintojai, mokslininkai, rašytojai bei poetai ir apskritai menininkai.

Dirbdamas pašvęsk visą žmogų savo darbui! Neatsižvelki į tai, ar jis tau pelno atneš, ar žmonės tave pagirs ir parems! Supratęs, kad jis yra būtinas, jausdamas jo reikalingumą visos tautos labui, vykinki jį, jam skirdamas visas savo jėgas, pačias švenčiausias ir kilniausias, būtent dvasios ir sielos!

Nesiliauki dirbęs, nematydamas tuojau savo darbo vaisių! Ir neatgriski, pastebėjęs žmonių šaltumą ir nerangumą! Nepabūki, jei jie tave peiks ir tavo darbą bandys trikdinti! Supraski, kad Kūrybos darbą darai ir kad todėl visos Kūrybos galios eina su tavim, ir niekam neleidžiama jį griauti iš tikrųjų. Tiktai pats gali savo veikimą silpninti.

Mat gali būti pasirinkęs netikrą darbą. Arba ir tikrą darbą darant gali užeiti abejonė, ar jis iš tikrųjų geras ir Kūrybos liepiamas. Tada reikia save mėginti. Jeigu dirbi dėl garbės, garso ir gyriaus, tada reiks labai pamąstyti, ar jis būtinas ir ar jį reikėtų vykinti tolyn. Jeigu dirbi nenorėdamas nusileisti kitiems, kurie tavo darbą pavadina netikusiu, kad dirbi atkakliai vien iš sukilusio priešingumo, iš karščiavimo, tada reiktų kuo greičiau pasirinkti kitą darbą.

Bet jeigu dirbi vien tik norėdamas turtų susikrauti, tada tu iš anksto nuteistas. Tu sieki savo naudos, ne tautos. Tenkinkis vargšo vieta! Nors ir būtum milijonus susikrovęs, vis dėlto esi elgeta. Ir vis būsi tautos gyvybės siurbėjas, ne jos stiprintojas.

Žinoki, kad turtai, garbė ir galia tąjį seka kaip jo šešėlis, kurs dirba, jeib atliktas būtų darbas būtinas visų žmonių labui. Toks darbas ir yra tikrai geras. Ir tokį darydamas, žmogus savaime garsėja, turtėja ir įsigalėja.

Sakė kartą geros širdies lietuvis, kad dabar visi, kurie aukštesnius mokslus išėję yra, bėga Kaunan ministrais tapti. Reikėtų pagaliau žmonėms suprasti, jog tautai daug daugiau reiškia, kad ir menkiausias darbas atliekamas yra su visu pasišventimu, negu tai, kad daromas didis darbas be pašaukimo, be gabumo, be atsidavimo.

Negali tai suprasti žmogus, kurs apimtas kokio nors troškimo. Tokiam ir šie žodžiai nieko nereikš. Bet jam pasakoma, kad tautos gyvybė, jo gadinta, jojo kenkta, šauks dangun, kad būtų baudžiami tie pirštai, kurie kišosi čia, kur jie nebuvo nei tinkami, nei reikalingi.

Bet gero noro žmogus, kurs pasišvenčia aukščiausiajai tarnybai, tas visumet bus tam tinkamas ir reikalingas, kas jam tenka daryti.

Rašomi šie žodžiai ne blogo noro žmonėms, ne seniems nukaršusiems ir ne paikučiams. Teikiami šie sakiniai į jaunuosius ir tuos, kurie jaučia, kad, širdį ir sielą pašventus, jiems bus skiriamas tikrasis ir geras darbas ir kad augs tokiam vykinti jų noras ir jų jėgos. O tokiems žmonėms darbas tad ir pavyks. Visa Kūryba rykaus, jų triūsą matydama.

*************

Iš straipsnių „Didžio veikimo sąlyga“ ir „Darbo pavykimas“, pirmąsyk skelbtų atitinkamai 1911 m. Jaunime ir 1921 m. Darbymetyje. Parengta pagal: Vydūnas. Žvilgis į gyvenimo gelmes, I: Gyvenimas – kelionė tobuluman. Sudarytoja Rima Palijanskaitė. Klaipėda–Radviliškis: Litera, 2006, p. 206–211. Parengė Dainius Razauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vydūnas. Senovė ir mes
  2. Vydūnas. Lietuvių Tautos uždavinys ir Pareigos Pasauliui
  3. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  4. Vydūnas. Europos tautų santykiai
  5. Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas
  6. Vydūnas. Senovė ir mes
  7. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  8. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  9. Vydūnas. Mūsų uždavinys (III)
  10. Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV)
  11. Vydūnas. Politikos kritika
  12. Vydūnas. Apie virusus
  13. Vydūnas. Apie ugnį
  14. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  15. Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Vydūnas Lietuvoje gyveno tuo pačiu laiku, kaip ir Mahatma Gandis Indijoje. Ir, nors vienas kito kūrybos nežinojo, tačiau laisvinantis nuo užkariautojų smurto, savo darbais kiekvienas kvietė tautą dvasinei nepriklausomybei. Garbė tiems, kas įkūrė Vydūno kultūrinę draugiją, jai vadovavo. Ir jos nariams garbė, kad kėlė ir kelia valstybę doros ir tautinės savimonės atgaivai.

    Atsakyti
  2. Kęstutis says:
    3 metai ago

    Vydūnas mums kaip švyturys, nei pridėsi, nei atimsi… O kokia kalba gyva. Palyginau su dabartine ir matau kiek ji pasikeitusi. Dar metelių 100 ar 200 ir Vydūną teks versti, kad tuometiniai lietuviai suprastų…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Jei tokios uolios kalbos hibridizacijos paveiktųjų palikuoniai dar bus lietuviais vadinami… Juk buvusiose baltų žemėse nė 200 m. neprireikė, kad vietiniai žmonės save kitaip vadinti (ar net suvokti!) pradėtų. Kad ir Vilensko-Trockaja gubernija, Vilnijos kraštas…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino Vyriausybės sudėtį

2026 07 06
Kelio darbai | „Kelių priežiūros“ nuotr.
Lietuvoje

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026 07 06
Seimas
Lietuvoje

Papildytas Atmintinų dienų sąrašas

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.
Šventės

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Pinigai
Lietuvoje

ŠMSM skyrė 2 mln. eurų bendrabučių ir pastatų atnaujinimui

2026 07 06
Rūko sistema
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Mikabalis apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Kažin apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
  • Rimgaudas D. apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ne viskas, kas atrodo „žalia“, perdirbama: kaip elgtis su neįprastomis pakuotėmis?
  • J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Prezidentas patvirtino Vyriausybės sudėtį
  • Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Kiti Straipsniai

Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Kur šįvakar giedoti Tautišką giesmę Lietuvoje?

2026 07 06
Liepos 6-oji

Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Etnologas dr. Žilvytis Šaknys Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje aptaria Sūduvos ir Suvalkijos pavadinimų vartojimą.

Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

2026 07 05
Hipotetinė XVI amžiaus Ispanijos kilmingos moters rekonstrukcija karališkojo teismo aplinkoje, simbolizuojanti Kolumbo palikuonių paveldėjimo bylą.

V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Liubavo dvaras

Lietuvoje prasideda Baltijos dvarų šventė: į svečius kviečia 20 išskirtinių erdvių

2026 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Mikabalis apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Kažin apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
  • Rimgaudas D. apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Juodkaitis apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi 40 ir Dinas Zauras | wikipedija.org, A.Vanago nuotr.

FiDi atneša pavasarį: Vilniuje siaus 55-oji Fiziko diena

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai